Siekdami atkreipti visuomenės dėmesį į ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje sparčiai nykstančius paukščius ir supažindinti su jų išsaugojimo galimybėmis kviečiame į 2010 m. liepos 31- rugpjūčio 1 dienomis vyksiančią paukščių stebėtojų šventę „Žalia varna 2010”
2010 metų gegužės mėnesį Lietuvos ornitologų draugija ir tarptautinė paukščių apsaugos organizacija Birdlife International pasirašė dvi sutartis – juodųjų gandrų lizdų tvarkymo ir žalvarnių apsaugos – projektų finansavimo. Šiuos projektus Lietuvoje koordinuos Lietuvos ornitologų draugija.
Š.m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komitetas pritarė nuostatai leisti miškuose statyti statinius, kurie neva būtų skirti miško priežiurai. Ši įstatymo(Nr. XIP-966) nuostata įteisintų naujų statybų vajų miškuose, iškeldama privačios nuosavybės poreikių tenkinimą aukščiau viešojo intereso ir gamtos vertybių.
Nuo senovės kovo 10-ąją Lietuvoje švenčiama keturiasdešimties paukščių diena, simbolizuojantis paukščių parskridimas. Tikima, kad šią dieną į Lietuvą jau būna sugrįžę svetur žiemojusių 40 paukščių rūšių. Lietuvoje įsigalėjus krikščionybei ši šventė buvo pervadinta 40 šventų kankinių diena, IV a. atidavusių gyvybę už krikščionybės išpažinimą. Liturginę ir liaudišką šventę apibendrinus buvo sakoma, kad kankinių garbei atskrenda 40 paukščių.
Keletas įdomių faktų apie paukščius…
<!–[CDATA[Juodakalis naras gali panerti taip, kad vandens paviršius sujudinamas ne daugiau, kaip nuo kritusio lapelio Kragai ir narai dėl savotiškos kojų anomalijos negali pakilti nuo žemės. Didysis baublys gali apsimesti nendrėmis ir net siūbuoti, tarsi vėjas judintų nendrę. Didžiųjų baltųjų garnių patinų nugaros plunksnos vestuvių periode pailgėja ir nusileidžia užpakalyje lyg mantija….
Gegužės mėnesio pavadinimas kilo iš šį mėnesį ar kiek anksčiau užkukuojančios paukštės pavadinimo. Tiesa, dabar dažniau vartojamas kitas šios paukštės pavadinimas – ne gegužė, o gegutė. Mūsų protėviai švęsdavo gegutės dieną – dažniausiai pirmąją gegužės savaitę, tądien, kai pirmąsyk išgirsdavo gegutę kukuojant.
Šiems paukščiams išskirtinis dėmesys Lietuvoje buvo skiriamas prieš septynerius metus, 2002-aisiais, tačiau nuo to laiko šių paukščių būklė ne tik nepagerėjo, tačiau ir toliau blogėja. Remiantis visuomeninio monitoringo duomenimis bei LOD narių teikiama informacija, juodųjų gandrų populiacija per paskutinius du dešimtmečius sumažėjo 20 procentų ir naujausiais mokslinių tyrimų duomenimis Lietuvoje peri 650 – 950 porų. Tai kelia nerimą dėl šios rūšies būklės ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, kadangi Lietuvoje peri maždaug 10 procentų europinės populiacijos.
IWSG (International Wader Study Group) kviečia prisijungti prie dirvinių sėjikų apskaitos Šiaurės Vakarų ir Rytų Europoje bei Rusijoje. Dauguma šalių šioje teritorijoje yra pasirašę tarptautinius susitarimus dėl dirvinio sėjiko apsaugos, tačiau tik nedaugelis yra atlikę išsamias šių paukščių apskaitas.
2009 metų gegužės 22 – 24 d. Lietuvos ornitologų draugija (LOD) kartu su Dubysos regioninio parko direkcija organizuoja 24 valandų paukščių stebėjimo maratoną „Dubysa 2009”.
