birdlife.lt - Mes dirbame paukščiams ir žmonėms

Suskaičiuokime baltuosius gandrus

Baltasis gandras – 2023 metų paukštis

Liutauras Raudonikis, Daiva Vaitkuvienė, Mindaugas Dagys

Lietuvos ornitologų draugija (LOD), tęsdama ilgametes tradicijas, LOD metinio susirinkimo dalyvių sprendimu 2023 „metų paukščiu“ pasirinko baltąjį gandrą (Ciconia ciconia). Kaip ir daugelyje kitų šalių, „Metų paukščio“ skelbiamos akcijos pagrindiniai tikslai – atkreipti visuomenės ir aplinkosaugos institucijų dėmesį į sparnuočių rūšis, kurioms tuo metu reikalingas žmonių išskirtinis dėmesys ar specialios apsaugos priemonės, o taip pat išsiaiškinti tikrąją rūšies populiacijos būklę šalyje. Dažniausiai metu paukščiu pasirenkama reta ar nykstanti rūšis, tačiau gali būti ir paplitę paukščiai, kurių būklė nėra žinoma, o bendri pastebėjimai rodo, jog rūšis nyksta. Tuo tikslu, įprastai, organizuojama rūšies populiacijos inventorizacija šalies mastu, kam didelis dėmesys numatomas ir 2023 metais. Be to, akcijos metu visuomenė bei atsakingos institucijos supažindinami su „Metų paukščio“ biologijos ir ekologijos ypatumais, apsaugos problemomis bei siūlymais dėl apsaugos gerinimo.

 

„Metu paukščiu“ pasirinkdama baltąjį gandrą, LOD numatė sekančias svarbiausias veiklas:

  • Perinčių baltųjų gandrų tyrimai visos šalies mastu
  • Advokacija siekiant užtikrinti baltųjų gandrų lizdaviečių apsaugą, taip pat agrarinio kraštovaizdžio atvirų buveinių geresnę ekologinę būklę
  • Visuomenės švietimas ir informavimas apie baltųjų gandrų perinčios populiacijos tikrąją būklę, jos globos poreikius ir svarbą.

 

Daugiausia pastangų numatoma Lietuvos ornitologų draugijos sekretoriatui kartu su Gamtos tyrimų centro mokslininkais organizuojant baltojo gandro perinčios populiacijos dviejų lygmenų tyrimus/stebėjimus:

  1. 2009-2010 metais inventorizuotų lizdų patikra/monitoringas, tuo pačiu stebėtojo pasirinktoje tyrimų teritorijoje registruojant naujus lizdus. Stebėjimų metodika detaliau aprašoma skyriuje „tyrimų metodika“
  2. Visuomenės pagalba pradėti prie žmonių namų esančių lizdų ilgalaikę stebėseną, kuomet žmonės, kurių namų teritorijoje ar greta jos yra žinomas gandralizdis, apie jį pateikia prašomą informaciją Lietuvos ornitologų draugijai, siekiant, jog ir ateityje (po metų ar kelių) būtų galima tikėtis pakartotinos/atnaujintos informacijos. Iš savanoriškų stebėtojų tai nereikalautų didelių pastangų, nes būtų stebimi prie namų ar lankomoje vietoje esantys gandralizdžiai. Jei tokių savanorių atsilieptų pakankamas/reprezentatyvus skaičius, būtų įmanoma vykdyti nuolatinę perinčių baltųjų gandrų populiacijos stebėseną. Ypač, jei tokie lizdai būtų išsimetę po visą šalies teritoriją. Tokia metodika taikoma daugelyje Europos šalių, kuomet visuomenė dalyvauja taip vadinamuose visuomeniniuose tyrimuose (angl. public science).

Siekiant nustatyti perinčių baltųjų gandrų populiacijos gausą ir jos apsaugos būklę, reikalingi pakankamai reprezentatyvūs, t.y. pakankamos apimties duomenys iš įvairių šalies regionų. Didesnis duomenų kiekis, plačiai paplitusių rūšių atvejų, kurių ištisinė apskaita visoje šalies teritorijoje sunkiai įgyvendinama, nulemia didesnį populiacijos gaus bei būklės tikslumą. Todėl LOD sekretoriatas kviečia visus LOD narius bei gamta ir baltaisiais gandrais besidominančius piliečius, pagal galimybes prisijungti prie baltųjų gandrų lizdų inventorizacijos 2023 metais.

Baltųjų gandrų lizdų inventorizavimo metodika

Pasirinkite teritoriją/kvadratą kurią tirsite iš šio žemėlapio https://lod.maps.arcgis.com/apps/instant/basic/index.html?appid=b431aa3e88224dc4b702e6144342b511 ir praneškite el.paštu: daiva.vaitkuviene@gamtc.lt teritorijos numerį.

 

Kilus klausimams dėl baltųjų gandrų inventorizacijos kviečiame kreiptis į LOD sekretoriatą: lod@birdlife.lt; (8685 62155) bei šią iniciatyvą koordinuojančią dr. Daivą Vaitkuvienę: daiva.vaitkuviene@gamtc.lt; (8685 71872). 

Paplitimas, gausumas ir jo pokyčiai Lietuvoje

Lietuvos teritorijoje baltasis gandras paplitęs didžiausiu tankumu savo veisimosi areale – vidutiniškai 0,3 perinčios poros/km². Dažniausiai baltieji gandrai lizdus krauna iki 1 km atstumu vienas nuo kito. Kai kur jie peri nedidelėmis kolonijomis, nors jų šalyje šiuo metu žinoma tik kelios. Jose nedideliame plote gyvena po keliolika porų. Lokalus perinčių porų tankumas priklauso ne nuo rajono, bet nuo vietos kraštovaizdžio sąlygų. Baltųjų gandrų inventorizacija visoje šalies teritorijoje atlikta 6 kartus, rūšies ištirtumas iki paskutinio dešimtmečio buvo palyginti geras. Tačiau gausos pokyčių analizei atskirų metų duomenys netinkami, nes registruoti skirtingi parametrai. Ryškiausias perinčios baltųjų gandrų populiacijos sumažėjimas Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, stebėtas 1984 m. Nors rūšis Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos šalimis, visą laiką buvo gausi, nuo 1994-1995 m. stebimas populiacijos augimas, nes kolūkinės žemės ūkio sistemos sunykimas, daugelyje vietų numelioruotų plotų užmirkimas sukūrė palankias rūšiai mitybos sąlygas. 2009-2010 m. lizdų apskaitos duomenimis, šalyje perėjo 19 000–19 500 baltųjų gandrų porų, sudarančių 8–10 proc. pasaulinės populiacijos. Dar apie 1 700 lizdų pavieniai paukščiai arba jų poros buvo užėmę, bet neperėjo. Paskutinį dešimtmetį sparčiai intensyvėjantis žemės ūkis gali lemti atgalinį procesą. Todėl, nors ir gausi, ši rūšis reikalauja jos būklės stebėsenos ir, galbūt, apsaugos jau šiuo metu. Tenka apgailestauti, kad per paskutinius dešimt metų nebuvo vykdoma jau inventorizuotų lizdų stebėsena, ką LOD ir planuoja daryti 2023 metais.

1 lentelė. Baltojo gandro populiacijos gausos įvertinimas 1958–2010 m.

Metai

Užimti lizdai

Suaugę individai

Porų skaičius

 Šaltinis

1958

8 811

13 142

Mūsų gamta, 1974,  Nr. 12

1968

6 933

13 110

Mūsų gamta, 1974,  Nr. 12

1974

6 464

13 115

Mūsų gamta, Nr. 12, 1974

1984

4126

Mūsų gamta, 1985, Nr. 8

1994 –1995

9 400

18 754

Ciconia, 1995, Nr. 1(3)

2009–2010

20 700

19 000

LIFE+ projekto „Baltojo gandro (Ciconia ciconia) apsauga Lietuvoje“ duomenys

 

1 pav.  Baltojo gandro lizdų pasiskirstymas Lietuvoje 2009-2010 m.

            Didžiausias baltųjų gandrų lizdų tankis 2009-2010 m. nustatytas:

  • Vakarų Lietuvoje: Šilalės rajono, Pagėgių, Skuodo rajono, Tauragės rajono, Šilutės rajono, Kretingos rajono, Kelmės rajono savivaldybėse;
  • Pietvakarių Lietuvoje: Vilkaviškio rajono, Alytaus miesto ir Alytaus rajono, Kalvarijos, Prienų rajono, Šakių rajono, Lazdijų rajono savivaldybėse;
  • Šiaurės rytų Lietuvoje: Utenos rajono, Rokiškio rajono, Molėtų rajono savivaldybėse.

Mažiausias baltųjų gandrų lizdų tankis nustatytas:

  • Centrinėje Lietuvoje: Jonavos rajono, Kauno miesto ir Kauno rajono, Pasvalio rajono, Elektrėnų, Panevėžio miesto ir Panevėžio rajono savivaldybėse;
  • miškinguose Pietryčių ir Rytų Lietuvos rajonuose – Varėnos rajono, Švenčionių rajono, Druskininkų, Šalčininkų rajono, Trakų rajono, Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybėse.

Nė vieno baltojo gandro lizdo neaptikta Neringos savivaldybėje.

2 pav.  Baltojo gandro perinčių porų tankumo pasiskirstymas Lietuvoje 2009-2010 m.

 

 

 


Reti stebėjimai

2024-07-14
Grus grus
2024-07-09
Ixobrychus minutus
2024-07-12
Motacilla citreola
2024-07-12
Ixobrychus minutus
2024-07-11
Falco vespertinus
2024-07-09
Charadrius hiaticula
2024-07-07
Emberiza calandra
2024-07-07
Lophodytes cucullatus
2024-07-06
Acrocephalus dumetorum
2024-07-07
Podiceps auritus