birdlife.lt - Mes dirbame paukščiams ir žmonėms

Projektas „Svencelės pelkės apsaugos būklės gerinimas“ sėkmingai užbaigtas

2018–2023 m. Lietuvos ornitologų draugijos sekretoriatas kartu su partneriu Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija vykdė projektą „Svencelės pelkės apsaugos būklės gerinimas“. Juo buvo siekta:

  • pagerinti pažeistų aukštapelkės buveinių būklę ir išsaugoti jos gamtines vertybes, atkuriant retų ir nykstančių paukščių (ypač dirvinio sėjiko) bei augalų buveines;
  • atkurti pelkėdarai palankų hidrologinį režimą;
  • pristabdyti organinių ir maistinių medžiagų patekimą iš pažeistos pelkės į Kuršių marias bei Baltijos jūrą, taip mažinant jų eutrofikaciją;
  • pristabdyti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas dėl išsausėjusios durpės skaidymosi.

Projektą finansavo tarptautinis Baltijos jūros apsaugos fondas (Baltic Sea Conservation Foundation), nuosavomis lėšomis prisidedant ir projekto įgyvendinančioms institucijoms.

Projekto metu buvo įgyvendintos šios veiklos ir priemonės:

  • parengtas ir suderintas Svencelės pelkės supaprastintas hidrologinio režimo atkūrimo projektas;
  • pašalinta sumedėjusi augalija 150 ha plote, paliekant tipingas pelkinių formų paprastosios pušies medelius ir medžius;
  • patvenkti aukštapelkę sausinantys grioviai, įrengiant 11 įvairios konstrukcijos vandenį sutaikančių užtvarų;
  • rekonstruotas apie 1,5 km ilgio šiaurinis pylimas.

Š.m. rugsėjo 13 d. atlikta projekto metu įgyvendintų veiklų patikra, kurioje dalyvavo Baltijos jūros apsaugos fondo ekspertai Maya Miltell ir Thomas Winter, taip pat Lietuvos ornitologų draugijos specialistai Liutauras Raudonikis, Jūratė Sendžikaitė, Leonas Jarašius bei Eugenijus Drobelis. Patikros metu konstatuoti akivaizdūs teigiami pokyčiai – per visus tris projekto įgyvendinimo metus nematytai aukštas vandens lygis aukštapelkėje, vandeniu užpildyti sausinamieji grioviai, didelės patvankos ties užtvankomis. Visiems krito į akis, jog einant per aukštapelkės atvertą plynę, po kojomis, kiminuose žliugsėjo vanduo – to niekada nebūdavo anksčiau. Užsienio ekspertai susipažino su įgyvendintais gamtotvarkos darbais – pušaičių iškirtimu atveriant stipriai užaugusią pelkės plynę, įvertino hidrologinio, botaninio ir ornitologinio monitoringo rezultatus, pažymėdami pelkės ilgalaikės stebėsenos svarbą. Akcentuota būtinybė tęsti pelkės būklės gerinimo darbus. Šis projektas tai tik Svencelės pelkės gelbėjimo pradžia – įgyvendintas pirmasis gamtotvarkos darbų etapas. Projekto metu visai pelkei parengtas hidrologinio režimo atkūrimo projektas numato tris tokių darbų etapus. Vidaus miškotvarkos dokumentuose taip pat numatytas ir pušaičių iškirtimas didesniame plote nei buvo atlikta projekto metu. Todėl tikimės, kad ne tik Lietuvos ornitologų draugija, bet ir valstybinės institucijos ar kitos nevyriausybinės gamtosauginės organizacijos imsis iniciatyvos užbaigti likusius Svencelės pelkės hidrologinio režimo atkūrimo bei aukštapelkės buveinių tvarkymo etapus. Juolab tiek teritoriją valdančios Valstybinės miškų urėdijos, tiek ją prižiūrinčio Kuršių nerijos nacionalinio parko darbų tiksluose yra numatytas gamtos vertybių būklės gerinimas, pelkių atkūrimo darbai. O nevyriausybinėms gamtinėms organizacijoms, manome, taip pat rūpi mažiausiai pažeisto pamario krašte ir visame pajūryje lagūninės aukštapelkės likimas.

Patikros dalyviai.

Nukraunant hidrologinio monitoringo duomenis.

Pelkės sausinimo griovys po patvenkimo.

Aptariant tolimesnius pelkės tvarkymo darbus.

Projektą įvykdė:

  

Projektą finansavo:


Reti stebėjimai

2024-07-14
Grus grus
2024-07-09
Ixobrychus minutus
2024-07-12
Motacilla citreola
2024-07-12
Ixobrychus minutus
2024-07-11
Falco vespertinus
2024-07-09
Charadrius hiaticula
2024-07-07
Emberiza calandra
2024-07-07
Lophodytes cucullatus
2024-07-06
Acrocephalus dumetorum
2024-07-07
Podiceps auritus