2015-09-08

Šių metų pirmąjį spalio savaitgalį – 2-4 dienomis, Lietuvos ornitologų draugija (LOD) tradiciškai kviečia visus gamtai ir paukščiams neabejingus žmones prisijungti prie gausaus stebėtojų būrio iš daugiau kaip 30-ties Europos šalių ir išlydėti išskrendančius paukščius. Tūkstančiai žmonių tomis dienomis stebės ir mėgins suskaičiuoti daugelyje Europos vietų stebimus migrantus. Vėliau tarptautinė paukščių apsaugos organizacija BirdLife International, kurios partnerė yra Lietuvos ornitologų draugija, apibendrins ir paviešins šios Europinės akcijos rezultatus, kurie parodys ir kiekvienos šalies indėlį. Šis tarptautinis  visuotinas renginys skaičiuoja jau 22– uosius metus. 

BirdLife International kreipiasi į visus savo partnerius su prašymu palaikyti Prancūzijos ornitologų draugijos (LPO) iniciatyvą sustabdyti neteisėtą migruojančių žvirblinių paukščių naikinimą, kurių tarpe ir daugybė sodinių startų.

Salos, kuriose perėjimo metu įsikuria paukščiai, yra ypač svarbios gamtinės teritorijos, kuriose tinkamas sąlygas randa daug saugomų bei nykstančių mūsų krašto sparnuočių. Upių ar vandens telkinių salas perėjimui pasirenka įvairių rūšių žuvėdros, kirai, tilvikiniai paukščiai, antys, o poilsiui jas naudoja neperiantys bei migruojantys kirai, tilvikai, daug ančių rūšių.  Tačiau laikui bėgant, dėl natūralios sukcesijos, smėlio salos apauga aukšta žoline augmenija bei krūmais ir jas paukščiai tiesiog apleidžia.  Tokiu atveju jos  tampa nebetinkamos paukščių perėjimui ir sparnuočiai būna priversti pasitraukti ieškoti naujų perimviečių, kurių, deja, ne visada jie randa. Todėl nyksta upinių ir mažųjų žuvėdrų, avocečių, jūršarkių ir kitų paukščių perinčios populiacijos, ramių poilsio vietų neberanda antys, kirai, tilvikai.

2015 metų rugpjūčio 19 dieną po netikėtos ligos iš gyvenimo pasitraukė ornitologas, biologijos mokslų daktaras, Gintaras Matiukas.

Gintaras Matiukas gimė 1960 m. sausio 10 dieną. 1982 m., baigęs miškininkystės studijas Lietuvos žemės ūkio universitete, gamtininko-profesionalo karjerą pradėjo Kėdainių miškų urėdijoje. Po kelių metų jis jau darbavosi girininku Dubravos eksperimentinėje miškų urėdijoje. Jaunas gamtininkas, karštas ornitologas, nuolat siekęs pažinti gamtos paslaptis ir troškęs naujų žinių, žengė tolyn mokslo ir aplinkos tyrimų keliu, ir 1993 m. Vilniaus universitete ir Ekologijos institute apgynė disertaciją „Eglynų ornitofaunos dinamika medynų antrinės sukcesijos eigoje“, įgydamas biomedicinos (gamtos) mokslų daktaro (ekologija/ornitologija) laipsnį. Tuo metu jis jau užėmė Žemaitijos aplinkos tyrimų laboratorijos vyresniojo mokslinio bendradarbio pareigas. 

Jau ne vieną amžių Lietuvoje metų laikai yra siejami ir su gandru – dar ir dabar gyvas tikėjimas, kad po žiemos parskridęs gandras yra ateinančio pavasario simbolis, nes jo parnešta kielė, liaudiškai dar ledspira vadinama, savo smagiomis kojytėmis išspardo visus ledus. Vasaros pabaigoje besibūriuojantys gandrai – tai jau artėjančio rudens pranašai. Nuo seno yra sakoma, kad gandrai išskrenda per šventą Baltramiejų, rugpjūčio 24 d. Šv. Baltramiejus gyveno I amžiuje ir buvo vienas iš 12 apaštalų.

Lietuvių tautosakoje posakis „Seimą nešti“ reiškė „tartis susirinkime, posėdžiaujant“; tas pat – „seimauti“. Taip iš seno buvo vartojama „seimų“ sąvoka, apibūdinanti gandrų sankaupas prieš jiems išskrendant. Jau neužilgo Rugpjūčio 24 – oji - Šv. Baltramiejaus diena. Dar paskutinė mėnesio savaitė lieka vėliau išsiperėjusiems ar Lietuvą palikti neskubantiems gandrams, Tačiau rugsėjo pradžioje daugumoje pasilieka tik sužaloti, tolimam skrydžiui nepasirengę ar ligoti baltieji gandrai, kurie be žmonių pagalbos, nesulauks pavasario. Atėjus rudeniui Lietuvos ornitologų draugia (LOD) sulaukia gausybę skambučių ir prašymų pasirūpinti neišskridusiais gandrais. 

Kaip žinia, dauguma baltųjų gandrų paskutines savaites Lietuvoje. Įprastai, rugpjūčio 24 , per liaudyje minimą kaip Šv. Baltramiejaus dieną, gausūs jų būriai pakyla paskutiniam skrydžiui virš mūsų šalies laukų, ilgai suka ratus ir palieka mūsų kraštą iki sekančių metų pavasario. Tik ar visi šiuo metu laukuose bei pakelėse besimaitinantys ir besiruošiantys ilgai kelionei paukščiai pakils tokiam skrydžiui? Lietuvos ornitologų draugija (LOD) paskutinėmis dienomis sulaukia nerimastingų skambučių iš įvairių Lietuvos vietų dėl pakelėse žuvusių baltųjų gandrų. Žmonės pastebi, jog šiuo metu mašinų nutrenktų gandrų skaičius pastebimai išaugo. Matomai, kalta užsitęsusi kaitra, kuomet, senokai pasibaigus šienapjūtei, gandrams pievose sunkiau surasti maisto, o javapjūtė dar tik įsibėgėja. Todėl paukščiai traukia arčiau kelių, kur nuolatos šienaujamos pakelės, o pravažiuojamoje dalyje galima rasti nutrenktų vabzdžių, suvažinėtų smulkių gyvūnų, t.y. kas patenka į gandrų racioną. Todėl keliai šiuo metu ir traukia šiuos paukščius.

Mažoji tošinukė (Iduna caligata) tai dar visai neseniai Lietuvoje aptikta paukščių rūšis. Pirmą sykį šis rytinių kraštų paukštis Lietuvoje atrastas 2008 m. Kuršių nerijoje, Kopgalyje. Tąsyk dar negirdėto paukščio balsą atpažino jau ne vieną naują paukščių rūšį Lietuvai atradęs Saulius Karalius. Vėliau šios paukščių rūšies atstovai dar du kartus buvo sugauti Ventės rage (2010 ir 2011 m.).  Nors stebėtojai jau kuris laikas ir dairėsi šių paukščių veisimosi metu, juos pavyko aptikti tik šiais metais.  

Šių metų liepos 31 d. ir rugpjūčio 1 – 2 d. savaitgalį Druskininkų apylinkėse esančio Ašarėlio ež. pakrantėje būrys paukščiais besidominčių žmonių susirinko į tradiciniu tapusį renginį „Žalia varna 2015“. Jį organizavo Lietuvos ornitologų draugija (LOD). Renginio pagrindinis tikslas – aptarti žalvarnių apsaugos problemas bei praktiniais darbais padėti šiems globaliai nykstantiems paukščiams. Į renginį susirinkę paukščių stebėtojai tuo pačių aptaria ir kitų nykstančių sparnuočių apsaugos aktualijas. Be to, mažiau patyrę renginio dalyviai turi progą pagilinti savo ornitologines žinias, susipažinti su jiems dar nepažįstamomis sparnuočių rūšimis.

2015 m. liepos 08 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-530 paskelbta dar viena paukščių apsaugai svarbi teritorija (PAST) – Klaipėdos-Ventspilio plynaukštė. Jos pagrindinis tikslas – saugoti žiemojančių nuodėgulių (Melanitta fusca) skaitlingas sankaupas. LIFE+ programos rėmuose įgyvendinamo projekto „Jūrinių buveinių ir rūšių inventorizacija Natura 2000 tinklo plėtrai Lietuvos ekonominėje zonoje Baltijos jūroje“ metu atliktais moksliniais tyrimais (2011-2013 m.) ir Gamtos tyrimų centro ankstesnių metų duomenimis teritorinėje jūroje, naujai įsteigtoje PAST atskirais metais žiemojančių nuodėgulių populiacija įvertinta 28700 individų, o ledinių ančių (Clangula hyemalis) – 7400.