Šiuo metu LOD sulaukė kreipimosi iš Raseinių r. Kalnujų mst. ir Palendrės k. gyventojų, kad Aplinkos aplinkosaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos suteikė šiomis dienomis leidimą reguliuoti kovų kolonijas jautriu veisimosi metu, kai jaunikliai jau ritasi iš kiaušinių. Manome, kad tokie veiksmai prieštarauja elementariai gamtosauginei etikai. ES Paukščių direktyva numato išimtis, kuomet paukščių skaičius gali būti reguliuojamas, tačiau jų fizinis sunaikinimas leistinas tik tuo atveju, jeigu kitokios priemonės neduoda rezultatų arba yra neefektyvios. Minėtose kolonijose ankstesniu laiku nebuvo išbandytos kitos humaniškos priemonės. Kovams apleidus lizdus, dauguma išsiritusių jauniklių žus kankindamiesi ir likę sušalti.

2019 m. pabaigoje Birdlife biuras Europai ir Centrinei Azijai parengė dokumentą apie jo poziciją rengiamai ES biologinės įvairovės strategijai, kuri apims laikotarpį iki 2030 m. Šiose integruotose tarpsektorinėse veiksmų gairėse pristatomos pagrindinės nuostatos bei siūlomos priemonės, skirtos mūsų jūroms, žemei, vandeniui, gamtai ir atskiroms rūšims gelbėti bei visos biologinės įvairovės būklei gerinti.

Naujas (antrasis) Europos perinčių paukščių atlasas (EBBA2) neabejotinai buvo svarbiausias 2013-2020 metų ornitologinis projektas Europoje. Visoje Europoje 2013-2018 metais buvo renkami duomenys Europos perinčių paukščių atlaso atnaujinimui. Vykstantys darbai apėmė daugiau kaip 50 Europos šalių ir apie 500 perinčių paukščių rūšių. Visoje Europoje šiame projekte dalyvavo daugiau kaip 50 000 paukščių stebėtojų ir ornitologų savanorių. Lietuva  projekte dalyvauja nuo 2014 metų, nors turimus stebėjimo duomenis, kaip ir kitos šalys, pateikė ir už 2013 metus.

Praėjusiais metais pasidžiaugėme, kad demontuojant elektros perdavimo liniją prie Visagino atominės elektrinės buvo išsaugotas žuvininkų lizdas, kurį jie sukrovė ant atramos. Pažymėtina tai, kad AB „Litgrid“ atstovai patys informavo Lietuvos ornitologų draugiją apie rastą lizdą ir konsultavosi kuriam laikui sustabdyti atramų demontavimo darbus.

Mažoji žąsis (Anser erythropus)  – rečiausia žąsis perinti Europoje, Fenoskandijos populiacija vertinama vos 110-120 individų. Rūšis priskiriama globaliai nykstančių paukščių kategorijai. Šios žąsys peri Norvegijoje, o žiemoja Graikijoje, vos dviejose vietovėse – Kerkini ežere ir Evros deltoje, o pavasario migracijos kelias driekiasi per Lietuvą.

Daugėjant saulėtų dienų vis dažniau padangėje dėmesį patraukia sklandantys plėšrieji sparnuočiai. Suopiai jau grįžo į lizdavietes, kelia tuoktuves, tvarko lizdus. Suaugę jūriniai ereliai per žiemą laikėsi lizdavietės apylinkėse ir dabar jau peri lizduose. Vištvanagiai jau irgi atšoko tuoktuves ir šiuo metu vieni ruošiasi perėti, kiti jau ir peri. Šį miško slapuką išduoda tik kleketavimas lizdo apylinkėse. 

Lietuvos ornitologų draugija suskubo iki veisimosi sezono pradžios iškelti lizdus įvairių rūšių sparnuočiams. Žuvininkams iškelti 3 lizdai: Zarasų raj. ties Vencavais, Švenčionių raj. ties Pabrade Bekepurių miške ir Tauragės raj. Sakalinės miške.

Lietuvos ornitologų draugija, kartu su Valstybinio mokslinių tyrimo instituto Gamtos tyrimų centro, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos ir Tado Ivanausko zoologijos muziejaus ornitologais inicijuoja naują „Lietuvos fauna. Paukščiai“ rengimą.

Naktį iki – 10 C paspaudžiantis šaltis ir dienomis iš švininių debesų pažyrančios snaigės sparnuočius vėl gena sugrįžti prie jau pamirštų lesyklų. Be įprastų žaliukių, zylių ar žvirblių, kurie čia sukinėjosi visą žiemą, bendroje draugėje šmirinėja kikiliai, juodieji strazdai, strazdai giesmininkai, liepsnelės, netikėtai kyšteli erškėtžvirblis. Užgriuvusi žvarba anksti parlėkusius paukščius verčia ieškoti papildomo peno.