Renato Jakaičio nuotrauka „Pavasario giesmė“

Pasak „Paukščių“ nominacijos globėjos Lietuvos ornitologų draugijos direktoriaus Liutauro Raudonikio, nors nominuotų darbų buvo išties daug, tačiau abejonių, kuri fotografija verta geriausio 2012 m. darbo vardo, nekilo. „R. Jakaičio meldinės nendrinukės nuotrauka – kaip iš vadovėlio tiek estetiniu, tiek paukščių pažinimo požiūriu. Nuotrauka puikiai atskleidžia tipišką šių itin retų sparnuočių buveinę, jų gyvenamąją aplinką, giedančių patinukų elgesį. Užfiksuoti tokiai akimirkai vien sėkmės tikrai neužtektų. Tam reikia ir didžiulių pastangų, ir didžiulės tiek ornitologinės, tiek fotografo patirties“, – teigė L. Raudonikis.

Kiti išskirti darbai: Mariaus Čepulio „Šeimynėlė“,  Simono Minkevičiaus nuotrauka „Raiboji“ ir Virginijos Žilinskienės „Tik tu ir aš!“.

Lietuvos ornitologų draugijos direktorius Liutauras Raudonikis
 

Mariaus Čepulio nuotrauka „Šeimynėlė"

Simono Minkevičiaus nuotrauka „Raiboji"

Virginijos Žilinskienės nuotrauka „Tik tu ir aš"

Geriausioje metų nuotraukoje – erelis žuvininkas

Geriausios metų fotografijos laurai taip pat skirti už sparnuočio nuotrauką, vaizduojančią dar vieną retą paukštį erelį žuvininką. Fotografijos, pavadinimu „Tylus pagalbos šauksmas“, autorius – Marius Čepulis. Vos šis darbas pasirodė gamtos fotografijų svetainėje, kolegų iškart buvo pakrikštytas metų kadru.

Erelio žuvininko, nešančio sugautą didžiulį karpį, nuotrauka nuskynė ir „Gamtos akimirkos“ nominacijos laurus. Ji taip pat apdovanota dviem specialiaisiais prizais, kuriuos įsteigė biologinės įvairovės išsaugojimo asociacija „Gamtos namai“ ir Lietuvos gamtos fondas.

Pasak M. Čepulio, nedaug trūko, kad šios nuotraukos nebūtų buvę. „Prie vieno iš tvenkinių pastebėjau žvejojančius erelius. Mačiau, kaip jie nerdavo ir nusinešdavo nemenkų karpiokų. Nusprendžiau patykoti, gal pavyks įamžinti tą svajonių akimirką. Tris valandas pratupėjau nendryne užsimetęs maskuojamąjį apsiaustą. Padariau porą kadrų, kaip erelis neria, bet nieko nepagauna. Galų gale ereliai dingo, ir aš grįžau prie automobilio. Vos atrakinau dureles, išgirdau klykiant ir pamačiau atlekiant tris žuvininkus. Viską metęs nėriau nendrynan, palaukiau, kol erelis pakibs ore ruošdamasis atakai ir ners žemyn. Tada paknopstom, taškydamasis, išlėkiau iš nendryno į tvenkinį – ir šįkart pavyko padaryti kelis kadrus“, – pasakojo vyras. Šią nuotrauką fotografas vadina sėkme, nes fotografuota dienos šviesoje beveik prieš saulę ir jei ne plonytis debesėlis, lemtingą akimirką uždengęs jos spindulius, kadras, laureato žodžiais tariant, būtų „sudegęs“.

Marius Čepulis

M. Čepulis jau trejus metus kolegas fotografus stebina įdomiais darbais, todėl visiškai pelnytai šiemet yra išrinktas ir Metų fotografu. Kone visą laisvalaikį gamtos fotografijai skiriančio vyro darbas „Tylus pagalbos šauksmas“ puošia „Lietuvos laukinės gamtos fotografijos 2012“ albumo viršelį.

Gausėja fotografijų moterų

Trečiojo konkurso „Gintarinis žaltys“ dalyviai išsidalijo keturiolikos nominacijų apdovanojimus. Dar penkiems fotografams įteikti septyni specialieji globėjų prizai.

Organizatorių teigimu, kasmet konkursui vis daugiau darbų pateikia fotografės moterys. Nominacijos „Augalijos magija“ laureatė Vilija Visockienė prisipažįsta fotografijai taip pat skirianti visą savo laisvalaikį. Labiausiai ją traukia augalai, gamtovaizdžiai. „Fotografuoti pradėjau prieš ketverius metus. Gyvenu gamtos apsuptyje, labai gražiose vietose Aukštaitijoje, tai gamta tik ir belieka. Kodėl augalai? Todėl, kad tam reikia mažiausiai investicijų, užtenka ir paprastesnės fototechnikos“, – atviravo V. Visockienė. Pasak moters, paprastai vaikštinėti gamtoje be fotoaparato ji jau nebemoka. Visada jį turi ir yra pasirengusi užfiksuoti tai, už ko užkliūva akis. Trečiajame geriausių gamtos fotografijų albume spausdinami 9 fotografės darbai.

Kitos konkurso laureatės Gražinos Sventickienės nuotrauka „Rytas kuršių žemėje“ vienbalsiai išrinkta geriausiu nominacijos „Lietuvos kraštovaizdis“ darbu. Kupiškyje gyvenanti moteris sakė specialiai vykusi į Kuršių neriją fotografuoti. „Važiuodamas fotografuoti niekada negali tikėtis, kad būtent tą dieną rasi tai, ko tikėjaisi. Iš pradžių apsižiūri, jau žinai netgi vietą, tada planuoji laiką, žinai, iš kur tuo metu pasirodys šviesa. Atrodo, visa Lietuva išfotografuota, todėl norisi ieškoti netradicinio vaizdo, o tą netradicinį vaizdą gali suteikti tik oras: ar lietus, ar audra. Ypač fotografai mėgsta rūkus. O apskritai, užfiksuoti puikų gamtovaizdį – tai laimės dalykas“, – apie peizažo fotografavimo subtilybes pasakojo laureatė.

Esame skolingi gamtai

Kiekvieni metai konkurso dalyviams tampa vis didesniu iššūkiu. Praėjusieji metai ne visiems gamtos fotografams buvo sėkmingi ir padovanojo tiek gražių akimirkų bei įsimintinų kadrų, kiek norėtųsi.

„Gamta nepaiso mūsų norų. Tačiau svarbiausia, kad vis daugiau žmonių, einančių į gamtą su fotoaparatu, suvokia, kad konkursas „Gintarinis žaltys“ – ne loterija su aukso puodu, ne varžytuvės dėl geriausio kadro bet kokia kaina, o tai, kad šis konkursas – svarbi gamtosauginė akcija, verčianti garsiai kalbėti apie mūsų, žmonių, skolą gamtai. Jei nieko nedarysime, gal po kelerių metų nebeturėsime galimybės įamžinti vieno ar kito reto augalo ar gyvūno“, – sakė „Žurnalo apie gamtą“ redaktorius R. Barauskas.