Lietuvos ornitologų draugija ir Tarptautinė tilvikų tyrimų grupė (International Wader Study Group) kviečia visus norinčius šių metų spalio 11-12 dienomis dalyvauti trečiojoje tarptautinėje dirvinių sėjikų ir pempių apskaitoje. Ankstesnės apskaitos vykdytos 2003 ir 2008 metais, Lietuvos savanoriai skaičiavo dirvinius sėjikus ir pempes 2008 metais. Šių apskaitų pagrindinis tikslas – suskaičiuoti rudenį per Europą migruojančius dirvinius sėjikus (kartu skaičiuojant ir pempes) ir tokiu būdu bandyti nustatyti europinės šių paukščių populiacijos dydį. 

2003 metų apskaitos metu Europoje buvo suskaičiuota 1,08 mln., 2008 metais – 1,07 mln.  dirvinių sėjikų. Lietuvoje 2008 metais suskaičiavome 20834 dirvinius sėjikus ir 31897 pempes.

Dirvinių sėjikų apskaitos vykdomos spalio mėnesį, Mėnulio pilnaties savaitę (spalio 8-15 dienomis), pagrindinės sinchronizuotos apskaitos dienos – spalio 11-12. Šalys pačios pasirenka skaičiavimo metodus. Kadangi Lietuvoje viena dalis paukščių apsistoja žuvininkystės tvenkiniuose, o kita, didžioji- dirbamuose laukuose, tai  mūsų šalyje pasirinkti abu siūlomi metodai: ir žinomų vietų tikrinimas, ir naujų paieška.  Speciali pempių apskaita nėra vykdoma, tačiau skaičiuojami paukščiai, rasti kartu su dirviniais sėjikais arba jų beieškant. Apskaitą vykdo savanoriai savo pasirinktuose rajonuose, prieš tai  suderinę paieškos maršrutus ar vietoves su rajonų koordinatoriais.Tvenkiniuose paukščius skaičiuojantys stebėtojai.

Metodika. Lietuvoje rudeninės dirvinių sėjikų apskaitos metu taikome kombinuotas apskaitų metodikas, tai yra vykdoma žinomų paukščių sankaupų vietų patikrinimas ir naujų paieška. Pastovios dirvinių sėjikų sankaupų vietos yra dauguma (bet ne visi) žuvininkystės tvenkinių kompleksų. Čia paukščiai mėgsta apsistoti nuleistuose didesniuose tvenkiniuose. Tačiau didžioji dalis migruojančių sėjikų randama dirbamuose laukuose. Apsistojimui paukščiai renkasi derlingus, drėgnesnius suartus laukus (rečiau pasėlius ir itin retai - ganyklas) atvirose vietose intensyvios žemdirbystės zonoje. Vengia kalvotų, miškingų, ir itin sausų, smėlėtų vietovių. Paieškos metu važinėjama po dirbamų laukų plotus ir vizualiai ieškoma juose apsistojusių paukščių. Pastebėti juos nėra sudėtinga, ypač jei dirviniai sėjikai yra bendrose sankaupose su pempėmis, tačiau gali būti sudėtingiau pamatyti juos iš didesnio atstumo. Taigi, optiniai prietaisai (žiūronai ir monokliai) yra būtini. Nedideliuose būreliuose paukščiai skaičiuojami tiksliai, dideliuose būriuose – ekspertiškai, kai skaičiuojame šimtais pagal užimamą plotą. Jei skaičiuojame pakilusį būrį, didelis palengvinimas būtų būrio fotografavimas, kai po to paukščius lengva suskaičiuoti nuotraukoje.

Didžiausios migruojančių dirvinių sėjikų sankaupos Lietuvoje aptinkamos intensyviausios žemdirbystės vietovėse centrinėje, šiaurinėje ir pietvakarinėje šalies dalyse, tačiau mažesni būriai aptinkami ir kitur. Pastaraisiais metais, atsigavus augalininkystei ir suarus iki tol nenaudojamus laukus, dirviniai sėjikai migracijos metu jau stebimi ir rajonuose, kur iki tol jie nebuvo stebėti. Todėl visada galite paieškoti šių paukščių net ir tose vietovėse, kur ankstesniais metais jų nepastebėjote.

Dirvinis sėjikas. Kęstučio Čepėno nuotrauka. www.naturephoto.lt

Speciali pempių apskaita nėra vykdoma. Siūloma skaičiuoti paukščius, esančius kartu su dirviniais sėjikais arba rastus dirvinių sėjikų beieškant.

Duomenys su GPS koordinatėmis pagal WGS sistemą surašomi į koordinatorių atsiųstą lentelę. Duomenys pristatomi iki lapkričio 5 d.

Visais rūpimais klausimais galite konsultuotis su Egle Pakštyte (egle686@gmail.com, tel. 865981057) arba su rajonų koordinatoriais, kurių sąrašą rasite lentelėje.

Kviečiame prisijungti!