Atsitiktinis, netikslinis ir nepageidaujamas jūros paukščių ir kitų gyvūnų sugavimas reguliarios žvejybos metu yra vadinamas priegauda. Jau ne paslaptis, kad jūros paukščių priegauda žvejybiniuose tinkluose yra viena iš pagrindinių gamtosauginių problemų pasaulyje. Apie 200.000 jūros paukščių kasmet Europoje žūva naudojamose žvejybos įrankiuose, tokiuose kaip statomi žiauniniai tinklai ir ūdos (ilga virvė/ valas, prie kurios pririšti kabliukai su jauku). Nepakankamas žvejybos kontroliavimas iš dalies yra paukščių priegaudos priežastis, tuo tarpu paukščių žuvimas dėl šios ūkinės veiklos pažeidžia šiuo metu galiojančią Paukščių direktyvą.

Segre fondo (Fondation Segré) dėka 2014 metais buvo sukurta jūros paukščių darbinė grupė, kurios tikslas yra sumažinti Europos vandenyse žvejybos metu žūstančių paukščių. Po trijų darbo metų ir kaip tik tuo metu kai Europos parlamentaras spręs (šių metų spalio 10 dieną) kaip mažinti gyvūnų priegaudą Europos sąjungos žvejybos pramonėje, pasirodė atskaita apie paukščių priegaudos situaciją Lietuvoje ir Ispanijoje.

Pastangos sureguliuoti paukščių priegaudą, kaip ir kitą neigiamą žvejybos įtaką, jau buvo pradėtos. Tik pernai (2016 metais) Europos komisija pasiūlė registruoti paukščių priegaudą, nustatyti kritinius žūstančių paukščių skaičius tinkluose ir imtis techninių neigiamo poveikio mažinimo priemonių, padedančių bent iš dalies išvengti paukščių priegaudos. Kai kurios techninės priemonės leidžia reikšmingai sumažinti paukščių priegaudą, tačiau šių priemonių įgyvendinimas ir jų efektyvumo vertinimas Europos sąjungoje yra labai lėtas. Blogiausia, kad žvejojant žiauniniais tinklais šių priemonių iš viso nėra arba jos labai minimalios ir netaikomos. Be to, beveik nėra investuojama į efektyvių paukščių priegaudos sumažinimo priemonių sukūrimą ir jų pritaikymą žvejybos įrankiuose.

Per trejus metus jūros paukščių darbinė grupė (toliau - JPDG) dirbo tiesiogiai su žvejais ir bandė išsiaiškinti šią problematiką bei sumažinti paukščių priegaudos mąstus. Ispanijoje ekspertai dirbo su žvejais, naudojančiais ūdas, tuo tarpu Lietuvoje – visos pajėgos buvo skirtos žvejybai žiauniniais tinklais.

Ispanijos Katalonijos regiono pakrantės perėjimo metu yra svarbios maitinimosi vietos kritiškai nykstančiam belearų audrapaukščiui ir pažeidžiamam jelkouano audrapaukščiui. Buvo žinoma, kad žvejojant ūdomis abiejų rūšių paukščiai reguliariai žūdavo, kuomet atsitiktinai prarydavo ūdų kablius. Gali būti, kad dėl to belearų audrapaukštis ir atsidūrė prie išnykimo ribos. JPDG ekspertai įvertino, kad kasmet maždaug 500 audrapaukščių gali žūti dėl ūdų naudojimo. Be to, nustatyta, kad atlikus nedideles ūdų modifikacijas ar tiesiog greičiau skandinant jauką galima sėkmingai sumažinti paukščių žūčių skaičių Katalonijos žvejybos flotilėje.

Lietuvoje JPDG ekspertai kartu su Lietuvos ornitologų draugija (BirdLife parneriu) aktyviai bendradarbiavo su žvejais, jų asociacijomis ir žvejybos priežiūros sektoriaus tarnybomis. Didžiausias dėmesys buvo skirtas plačiausiai Baltijos jūroje naudojam žvejybos būdui -  žvejybai žiauniniais tinklais. Vien tik Baltijos jūroje paukščių priegauda yra vertinama 76.000 paukščių per metus. Deja, bet techninės priemonės padedančios sumažinti paukščių žūtis tinkluose kol kas dar neegzistuoja ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.

Nardydami jūros paukščiai, besimaitinantys tiek jūriniais moliuskais, tiek žuvimi, po vandeniu nepastebi plonų nailoninių tinklų ir į juos įkliauna. Dirbant kartu su Lietuvos priekrantės žvejais per du sezonus pavyko sėkmingai išbandyti modifikuotus padidinto matomumo žiauninius tinklus, kuomet ant jų buvo pritvirtinti medžiaginiai  juodos ir baltos spalvos kvadratai. Taip pat buvo įvertinta, kad kasmet Lietuvos priekrantės žvejyboje žūsta 1000-1500 jūros paukščių. Nors ir nebuvo nustatyta statistiškai reikšmingo skirtumo tarp modifikuotų ir įprastų tinklų, bet tendencija, kad paukščių žuvo mažiau modifikuotuose tinkluose buvo stebima – modifikuotuose tinkluose buvo sugauta maždaug trečdaliu mažiau paukščių negu įprastuose tinkluose. Surinkti duomenys pravertė tolimesniems paukščius atbaidančių priemonių ieškojimams ir bandymams, tuo tarpu ateityje jau planuojama išbandyti povandeninių šviesų veikimą.

Naujų tinklų modifikacijų paieškos, jų išbandymas ir pritaikymas praktikoje yra kritiniai veiksniai ieškant efektyvaus sprendimo norint sumažinti neigiamą žvejybos įtaką jūros paukščiams. Vien tik Lietuvos ir užsienio ekspertų darbo neužtenka paukščių priegaudos sumažinimui, nes reikalingas palaikymas iš kontroliuojančių ir sprendimus priimančių institucijų. Be to, turėtų būti ne tik ieškoma naujų priegaudos mažinimo priemonių, bet ir stebimas neigiamo žvejybos poveikio mažinimo priemonių efektyvumas, flotilės priežiūra bei daugiau dėmesio reikėtų skirti ir geresniam paukščių elgsenos supratimui.

Ataskaitą rasite čia:
https://seabirdbycatch.com/2017/09/29/seabird-task-force-report-released/