Grynas.lt reportažas - Nemune pilamos dirbtinės salos: gyventojų prašoma prie jų nesiartinti

Visiškai neseniai Nemune ties Vilkija supiltoje smėlio saloje jau įsikūrė pirmieji gyventojai. Apie 15 mažųjų žuvėdrų porų rado prieglobstį čia ir jau pradeda perėjimą arba jam ruošiasi.

„Nors salė supilta vos prieš savaitę, čia jau kuriasi pirmos mažosios žuvėdros. Tai džiugina, laikome šį dalyką didele sėkme. Tikimės, kad tokiu būdu bus galima žymiai padidinti retų į Raudonąją knygą įrašytų mažųjų žuvėdrų gausumą. Žinoma, kartu ir kitų paukščių – salose kuriasi ir upinės žuvėdros, ir kirlikai, ir vandens paukščiai – antys, garniai, ir kai kurių žmonių nemėgiami kormoranai bei kiti sparnuočiai“, – vardijo ornitologas Eugenijus Drobelis.

Tokių supiltų salelių, kaip žada pašnekovas, netrukus turėtų atsirasti ir daugiau. 2018 m. vasarą Lietuvos ornitologų draugija (LOD) pasirašė dotacijos sutartį su Europos Komisija dėl paramos skyrimo upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugai Lietuvoje – projektui, kurį dabar vykdo kartu su partneriais. „Vienas iš partnerių – Vidaus vandens kelių direkcija, kuri vykdo laivybos tvarkymo darbus – gilina farvaterį tam, kad laivai galėtų praplaukti. O šiuo metu ši direkcija tikslingai atlieka ir gamtotvarkinius darbus – ištraukia iš dugno žvyrą ir smėlį, o tada iš jo formuoja tokias saleles. Šiais metais tarp Kulautuvos ir Smalininkų bus padarytos 4 tokios salelės“, – kalbėjo E. Drobelis.

Dalis salelių susiformuoja pačios. Tiksliau, Nemunui tekant, šis neša smėlį, dumblą, žvyrą taip jas pats formuodamas. Tačiau, kaip pasakoja E. Drobelis, tokios natūraliai suformuotos salelės būna neaukštos ir potvynių metu ar vasarą, kuomet stipriai palyja, vanduo svyruoja ir kartais jas užlieja. „Žuvėdros ten sukrauna lizdus, sudeda kiaušinius ir staiga potvynis viską nuneša. Mūsų specialiai supilamos salelės yra aukštesnės, kad tie potvyniai nenuplautų jų. Kartu su hidrologais buvo parinktos tokios vietos, kad Nemuno vanduo nenuneštų tų salelių – užutekiuose, nefarvateryje atokiau nuo pagrindinių srovių, ramesnėse vietose“, – aiškino pašnekovas.

Tiek supiltose atvirose, tiek natūraliose salose, kur kurtis mėgsta žuvėdros, kasmet numatoma atlikti gamtotvarkinius darbus – šienauti, iškirsti sumedėjusią augaliją, nendres ir krūmus, vėliau jas užpilant žvyru. Ornitologas prašo visuomenės būti atidiems, nelipti į saleles ir nebaidyti čia perinčių paukščių. Jų kiaušiniai praktiškai nepastebimi, lizdai labai nežymūs, o maskuotė panaši į žvyrą. „Joms ypač svarbu, kad niekas jų netrikdytų. Į saleles negali patekti plėšrūnai, tokie kaip lapės ar usūriniai šunys. Bet yra kita bėda – tokias saleles mėgsta ne tik paukščiai, bet ir žmonės. Žvejai dažnai kuriasi ir baidarininkai mėgsta išlipti ar poilsiautojai. Todėl noriu paprašyti – pamačius tokias vietas, kur peri žuvėdros, bent jau jų veisimosi metu jų netrukdyti, nelipti į krantą, nebaidyti, tegu išsiperi“, – prašo ornitologas.

Kaip pasakojo ornitologas Gediminas Petkus, netrukus specialiame šiam projektui sukurtame internetiniame puslapyje bus pradėta vykdyti žuvėdrų kolonijos gyvenimo tiesioginė transliacija. „Bus labai įdomu stebėti, kaip žuvėdros elgiasi natūraliai gamtoje, jų tuoktivinius ritualus, kaip maitina jauniklius, kaip atskrenda. Toks labai įdomus procesas, įdomi šių paukščių elgsena, kurią galėsime pamatyti, stebėti. O nuo kitų metų taip pat galėsime stebėti gautus palydovinius duomenis, kur žuvėdros skraido. Manau, irgi tokius įdomius dalykus sužinosime“, – žada G. Petkus.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/grynas/tv/nemune-pilamos-dirbtines-salos-gyventoju-prasoma-prie-ju-nesiartinti.d?id=81336206

www.grynas.ltwww.delfi.lt

Lietuvos ornitologų draugijai kartu su partneriais VĮ „Vidaus vandens kelių direkcija, Nemuno kilpų regioninio parko direkcija ir UAB „EKO STOMA įgyvendina ES LIFE programos lėšomis finansuojamą projektą  „Suinteresuotų institucijų pajėgumų pritaikymas gerinant upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugos būklę Lietuvoje“ (Nr. LIFE17 NAT/LT/000545).

Projektą finansuoja Europos Sąjungos LIFE programa,  LR aplinkos ministerija ir projekto partneriai.

Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2018 m. liepos mėn. – 2022 m. gruodžio mėn.

Projekto interneto svetainė (palnuojama nuo 2019 m. vasario mėn. pab.) www.lifeterns.lt

Daugiau apie projektą skaitykite čia










 


Reti stebėjimai

2019-06-15
Netta rufina
2019-06-15
Emberiza calandra
2019-06-14
Phylloscopus collybita tristis
2019-06-13
Ixobrychus minutus
2019-06-13
Regulus ignicapilla
2019-06-13
Emberiza hortulana
2019-06-11
Acrocephalus dumetorum
2019-06-09
Acrocephalus dumetorum
2019-06-12
Regulus ignicapilla
2019-06-03
Acrocephalus dumetorum