Apie pusė tūkstančio gulbių, likusių žiemoti laikinojoje sostinėje ir jo apylinkėse, kasdien primena, kad jas reikia palesinti. Kiekvieną dieną pagrindinėse šių išdidžių paukščių žiemojimo vietose neabejingi sparnuočiams žmonės išbarsto apie 100 kilogramų kviečių ir kelis kilogramus baltos duonos gaminių. Neužšalantis Nemunas pritraukia ne tik Lietuvos gulbes, bet ir iš užsienio atskridusias migrantes. Pasak Lietuvos ornitologų draugijos nario Juliaus Morkūno,  miesto upėje stebimos gulbės iš Latvijos, Danijos, Lenkijos ir Baltarusijos, taip pat ir iš Vokietijos.Daugiausia šių išalkusių gražuolių rasite Nemuno atkarpose  Žemuosiuose Šančiuose bei prie Kauno hidroelektrinės. Taip pat nemažai jų galima aptikti ties pėsčiųjų tiltu per Nemuną bei Panemunės parke prie Smetonos alėjos.

Kaune žiemojančios gulbės nebylės. Nuotraukų autorius Julius Morkūnas

LOD sekretoriatas pasitelkiant aktyvių savanorių pagalba organizuoja gulbių lesinimą, kurie sparnuočiams suteikia jau nebe pirmus metus. Reiktų neužmiršti ir kitose mūsų šalies vietose likusių žiemoti vandens paukščių. Apie pusšimtis gulbių laukia pagalbos Kėdainiuose. Dėkojame čia jas jau lesinantiems grūdais talkininkams: Lietuvos ornitologų draugijos nariui Borisui Belchevui, bei jam padedančiais lesinti gulbes Rimvydui Gražiui ir Vladui Naruševičiui.

Kėdainiuose žiemojančios gulbės nebylės. Nuotraukų autorius Boris Belchev

Taip pat Lietuvoje gulbės žiemoti lieka ir kitose užšąlančio vandens plotuose,  30 gulbių laikosi Marijampolėje Šešupės upėje, jas ten lesina geraširdžiai miestiečiai. O  Ignalinos atominės elektrinės šiltajame kanale Visagine būriuojasi apie 20 sparnuočių, jas ten lesina Visagino aplinkos apsaugos agentūros direktorius Viktoras Ksenzovas ir jo kolegos.

                            

 

Į šiuos klausimus atsakymus rasite mūsų portalo skyriuje: paukščių globa žiemą