Projekto metu „Paukščių apsaugos priemonių įdiegimas Lietuvos aukštos įtampos elektros energijos perdavimo tinkluose“ viena iš veiklų buvo, pagerinti perėjimo salygas paprastiesiams pelėsakaliams. Tam tikslui visoje Lietuvoje yra numatyta ant aukštos įtampos atramų iškelti virš 500 inkilų pelėsakliams.

Šį mėnesį tvarkomos ties Lipliūnų kaimu esančios Nemuno salos, kurios žinomos kaip mažųjų ir upinių žuvėdrų perėjimo bei migruojančių tilvikų apsistojimo vieta. Su laiku šios salos keičiasi ir degraduoja - vykstant natūraliai sukcesijai salos apauga aukšta žoline ir sumedėjusia augalija ir taip praranda savo patrauklumą retosioms paukščių rūšims įsikurti. Taip pat bus tvarkomos Niedaus ornitologiniame draustinyje dvi salos. Tikimasi, kad į šias salas sugrįš šimtai kirų, upinių žuvėdrų, ančių ir kitų vandens paukščių rūšių. Tvarkymo darbus atlieka projekto darbuotojai Gediminas Petkus ir Armandas Naudžius. 

Lietuvos ornitologų draugija (LOD) su partneriais – Pajūrio planavimo ir tyrimų bei Lietuvos energetikos institutais, nuo 2015 m. vasario mėnesio 2009–2014 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo LT03 programos „Biologinė įvairovė ir ekosistemų funkcijos“ ir nuosavomis lėšomis įgyvendino projektą „Vėjo energetikos plėtra ir biologinei įvairovei svarbios teritorijos (sutrump. – VENBIS), Nr. EEE-LT03-AM-01-K-01-004“. Šis projektas, buvo skirtas vėjo energetikos ir paukščių bei šikšnosparnių apsaugos konfliktams mažinti.

Juodasis čiurlys – viena iš nedaugelio paukščių rūšių, kuri puikiai prisitaikė gyventi artimoje žmogaus kaimynystėje. Lietuvoje apie 97% čiurlių peri aukštai, įvairiose mūrinių pastatų nišose, po palangių ar stogo skardomis, plyšiuose po balkonų apdaila. Šie nuostabūs paukščiai, jų specifiški dramatiški balsai tapo neatsiejami nuo lietuviškos vasaros. Mūsų šalyje čiurliai apsistoja labai trumpam, tik tiek, kiek reikia jaunikliams užauginti – nuo gegužės iki rugsėjo. Tačiau pastaraisiais metais pastebėta, kad čiurliams tinkamų vietų perėjimui vis mažėja ir šie paukščiai yra išstumiami iš mūsų miestų. Seni pastatai vis intensyviau renovuojami, todėl daug čiurlių ir kitų paukščių lizdaviečių yra sunaikinama. Apskaičiuota, kad per pastaruosius aštuonerius metus renovuojant pastatus Lietuvoje galėjo būti sunaikinta nuo 2900 iki 5300 čiurlių lizdaviečių (2016 metų Lietuvos ornitologų draugijos tyrimo duomenimis). O naujai statomuose pastatuose tinkamų vietų perėjimui nesukuriama.