Šį, jau trečiąjį tokio pobūdžio leidinį Lietuvos ornitologų draugija parengė Žemaitijos nacionalinio parko iniciatyva. Jame aprašyta 11 paukščių stebėjimo maršrutų Žemaitijos nacionaliniame parke (2 iš jų iš dalies patenka ir į parko apsaugos zoną). Maršrutai apima skirtingas buveines: užliejamas ir sausas pievas, upių ir paežerių slėnius, eutrofinius ir mezotrofinius ežerus, spygliuočių, mišriuosius ir lapuočių miškus, žemapelkes, ganomas pievas, agrarinį kraštovaizdį ir kt. Ši skirtingų buveinių gama Žemaitijos nacionaliniame parke sukuria ypatingas sąlygas gyventi aibei skirtingų sparnuočių, kurių šioje, nors ir nedidelėje, teritorijoje užregistruota 203 rūšys. Keliaudami nurodytais maršrutais tinkamu metų ir paros laiku turėsite galimybę sutikti ne tik retų šio krašto sparnuočių, tačiau ir aibę kitų čia perinčių paukščių rūšių, kurias paprastai nėra lengva pamatyti.

Pastarųjų metų duomenys apie Svencelės pelkėje perinčius dirvinius sėjikus buvo labai neišsamūs, todėl birželio pradžioje įvykusios kelionės į Svencelės pelkę pagrindinis tikslas buvo detaliau patyrinėti šią nuošalią vietovę ir išsiaiškinti, ar šie reti, tundriniam kraštovaizdžiui būdingi ir jau nuo 1976 m. į Lietuvos Raudonąją knygą įrašyti paukščiai vis dar peri šioje pajūrio aukštapelkėje.

Trys specialūs plaustai  upinėms žuvėdroms įrengti Sartų ežere ties Dusetomis. Vieta parinkta šalia nedidelės rudagalvių kirų kolonijos įsikūrusios ant plovų sankaupų.  Gana dažnai šios dvi rūšys peri artimoje kaimynystėje, nes kolektyvinė paukščių gynyba padeda atgrasyti plėšrūnus. Tiesa, rudagalviai kirai lizdams renkasi vietas su augalijos priedanga, o upinės žuvėdros peri atvirose vietose.

Siekdami atkreipti visuomenės dėmesį į ne tik Lietuvoje, bet ir globaliai nykstančius paukščius, supažindinti bei skatinti tiesiogiai dalyvauti įgyvendinant Lietuvos ornitologų draugijos vykdomas žalvarnių apsaugos priemones, kviečiame į 2019 m. birželio 28 d. -  30 d. vyksiantį renginį „Žalia varna 2019“. Šiais metais renginys vyksta mėnesiu anksčiau tikintis surasti šiuo metu nežinomas žalvarnių perėjimo vietas, todėl tikimės aktyvaus ornitologų dalyvavimo.
 

Žalvarniai. Kęstučio Čepėno nuotrauka