Noriu nuraminti – ne, ateinančiais ar dar po kelių metų baltieji gandrai neišnyks, nes dar 2009-2010 m. mūsų šalyje buvo didžiausias šios rūšies perinčių porų skaičius. Bet tai buvo prieš dešimtmetį, kuomet dar šalyje tik kūrėsi intensyvios žemdirbystės ūkiai, herbicidais nebuvo nupurškiamos ištiesintų upelių pakrantės, o aukštais medžiais apaugę vienkiemiai dar nebuvo tapę istoriniu paveldu. O apie vienkiemius ganėsi pavienės karvutės, neretai avių šeimynėlė, stebuklu nebuvo tapęs ir darbinis arklys.

Jau ne kartą rašėme apie paukščių pamėgtą vietovę Nemuno salose ties Lipliūnais, netoli Druskininkų. Jose kūrėsi skaitlingos upinių ir mažųjų žuvėdrų kolonijos, perėjo rudagalviai kirai, pempės, upiniai kirlikai, raudonkojai tulikai, krantiniai tilvikai ir kiti sparnuočiai. Projekto metu didžioji sala buvo nuolat tvarkoma, kad ji neužaugtų krūmais ir aukštomis žalomis. 

Žiemojančių vandens paukščių apskaitos Lietuvoje jau tradicinė Lietuvos ornitologų draugijos iniciatyva siekiant ne tik planuoti žiemojančių paukščių apsaugą, bet ir vertinant Vakarų Palearktikos vandens paukščių populiacijų gausą. Nors šią žiemą turime daug apribojimų susijusių su COVID-19 pandemijos valdymo priemonėmis, bet laikydamiesi reikalavimų galime atlikti apskaitas savo gyvenamosios ar darbo teritorijų apylinkėse.