Kretuono ežero salose įvyko gamtotvarkos darbai

Vasario 22 d. Lietuvos ornitologų draugija (toliau – LOD) drauge su savanoriais atliko gamtotvarkos darbus Kretuono ežero salose. Jų metu buvo pjaunama dalis apie salas augančių nendrynų, formuojant būtinas atviras pakrantes ne tik upinėms žuvėdroms, bet ir tilvikiniams paukščiams įsikurti.

Kretuono ežeras, ir ypač jo atviros salos – Didžioji ir greta esančios dvi nedidelės salelės, išskirtinai svarbi teritorija paukščių apsaugos požiūriu. Šioje vietovėje peri Europos Bendrijos saugomi 26 rūšių paukščiai. Aptinkami 29 rūšių paukščiai, kurie įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą, iš jų 16 rūšių peri Kretuone. Taip pat čia įsikūrusios didžiausios mūsų šalyje rudagalvių, paprastųjų, sidabrinių ir kaspijinių kirų, taip pat upinių žuvėdrų kolonijos. Taip pat čia yra vienintelė vieta Lietuvoje, kur kasmet peri smailiauodegės antys. Didžioji sala pasižymi ir kitų perinčių ančių gausa. Visgi, šis draustinis išskirtinai svarbus nykstančioms tilvikų rūšims, taip pat upinėms žuvėdroms.

Būtent, siekiant išsaugoti Kretuono ežero Didžioje (20 ha ploto) saloje daugybę perinčių retų paukščių, 1974 metais Kretuono ežeras paskelbtas Valstybiniu ornitologiniu draustiniu. Tuo metu ornitologai ją vadino „paukščių rojumi“ arba ornitologų „Meka“. Tačiau, saloje nustojus ganyti gyvulius bei šienauti, atviri pievų plotai beveik visiškai užžėlė sumedėjusia augalija. Tai atsiliepė ir perinčių paukščių gausai bei įvairovei.
Pavyzdžiui, 1982 m. Kretuone perėjo 216 upinių žuvėdrų porų, čia buvo įsikursi gausiausia dabar jau išnykusių juodkrūčių bėgikų, taip pat gaidukų perimvietė. Tačiau Didžiajai salai užaugus medžiais ir krūmais, 2000 m. jau nebeperėjo nei kirai, nei žuvėdros, nei tilvikai, aptiktos tik kelios poros perinčių didžiųjų ančių. Tuomet LOD nusprendė atkurti šią, daugelį metų ornitologų „Meka“ vadintą Didžiąją salą. Gavus Danijos gamtosauginio fondo DANCEE finansavimą, draugija per dvejus metus dideliais medžiais ir krūmais apaugusioje saloje vėl atkūrė atvirų pievų buveines. Rezultatų ilgai laukti nereikėjo. Upinės žuvėdros vėl į salą sugrįžo jau sekančiais metais ir 2002 m. čia įsikūrė 142 poros. 2014 m. priskaičiuota net per 300 perinčių porų. Su žuvėdromis ir rudagalvių bei paprastųjų kirų kolonijomis nuo 2002 metų į salą sugrįžo ir nykstantys tilvikai, keli šimtai ančių porų. Tuomet LOD sau prisiėmė įsipareigojimą ir toliau tinkamai prižiūrėti salą, nes atviros pievų buveinės, ypač dėl gausių paukščių išmatų, per kelis metus vėl užželtų krūmynais, dilgėlynais ir kitomis aukštomis žolėmis. Taigi, norint užtikrinti stabilų kirų, žuvėdrų, tilvikų, ančių perinčių porų skaičių, reikalingi nuolatiniai buveinių tvarkymo darbai. Tenka pasidžiaugti, jog šią LOD iniciatyvą palaikė ir Aukštaitijos nacionalinio parko direkcija, su kuria bendradarbiavimas tęsiasi iki šių dienų.

Šiuo metu vertinama, kad Kretuone gyvena apie 10% visos mūsų šalies upinių žuvėdrų populiacijos. Čia yra gausiausia globaliai nykstančių paprastųjų griciukų perimvietė (iki 15 porų), bene gausiausia gaidukų (ne mažiau 5 porų) ir viena iš nedaugelio stulgių (iki 10 patinų) perimviečių rytinėje šalies dalyje. Kretuone nereguliariai peri ir mažieji kirai (iki 5 porų) – tai viena iš trijų jų perėjimo vietų Lietuvoje. Gan gausiai peri ir kiti reti paukščiai: raudonkojai tulikai – apie 10 porų, šaukštasnapės antys – apie 5 poras, rudagalvės antys – apie 45 poros, pilkosios antys – apie 60 porų, smailiauodegės antys – iki 2 porų.

Įvertinus Kretuono ežero salų ir jo pakrančių svarbą perinčioms saugomoms paukščių rūšims, mūsų šaliai įstojus į Europos Sąjungą, Kretuono draustiniui buvo suteiktas Paukščių apsaugai svarbios teritorijos apsaugai. Kaip tikslinės saugomos rūšys buvo įvardinti gaidukai, mažieji kirai ir upinės žuvėdros. Todėl LOD kartu su partneriais šioje saloje 2018-2023 m. vykdė projektą „Suinteresuotų institucijų pajėgumų pritaikymas gerinant upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugos būklę Lietuvoje“ LIFE17 NAT/LT/000545. Pagrindinis projekto tikslas buvo pagerinti upinių ir mažųjų žuvėdrų perinčių populiacijų būklę jų apsaugai skirtose teritorijose, tinkamai tvarkant jų veisimosi buveines bei taikant kitas šioms rūšims svarbias apsaugos priemones. Plačiau apie šį projektą: www.lifeterns.lt

Na, o pasibaigus projektui, Lietuvos ornitologų draugija, bendradarbiaujant su Aukštaitijos nacionalinio parko direkcija ir toliau, t.y. jau daugiau nei 20 metų, prižiūri šią unikalią nykstančioms paukščių rūšims teritoriją – vykdo palaikomuosius gamtotvarkos darbus, kasmetinę perinčių paukščių stebėseną. Už tai LOD yra ypač dėkinga LOD savanoriams, ypač Gintarui Varnui, kuris net nuo 2006 metų kasmet vykdo detalias Didžiojoje saloje visų perinčių paukščių apskaitas.

2025-02-27

2025-02-26