Krivėnų saloje atlikti gamtotvarkos darbai

Vasario 18 d. Lietuvos ornitologų draugija kartu su Lietuvos gamtos fondu vykdė gamtotvarkos darbus Krivėnų saloje. Siekdami sudaryti palankesnes sąlygas perintiems vandens paukščiams – rudagalviams ir paprastiesiems kirams, upinėms žuvėdroms ir kt. – buvo šalinami aukštažoliai sąžalynai bei kertama sumedėjusi augmenija, kuri mažina atvirų teritorijų plotą. 

0,9 ha ploto Krivėnų sala susiformavo dirbtinai, 1972 m. patvenkus Nevėžio intako, Striūnos upelio, slėnį. Nuo pat tvenkinio atsiradimo saloje vyko sparti augmenijos kaita. Čia gyvenanti paukščių kolonija palikdavo didelius kiekius trąšų: išmatų, maisto likučių, neišsiritusių kiaušinių, lizdo medžiagų. Dėl didelio trąšų kiekio saloje sparčiai augo žolės, krūmai ir medžiai, todėl ilgainiui čia neliko atvirų plotų, kuriuose vandens paukščiai galėtų perėti.
2001 metais salą ištyrę Lietuvos gamtos fondo darbuotojai nusprendė imtis jos gelbėjimo – saloje buvo iškirsti bei sudeginti visi vandens paukščiams perėti trukdantys medžiai ir krūmai. Nuo tada tvarkymo darbai vykdomi kiekvienais metais: rudenį arba žiemą nupjaunami aukštų žolių sąžalynai, nukapojamos medžių ir krūmų atžalos, kad pavasarį sala vėl galėtų atgimti priviliodama tūkstančius paukščių.

Pavasarį Lietuvos gamtos fondas su talkininkais tvarko Krivėnų salą – šalinama pernelyg išvešėjusi augmenija, atžalos. Pokyčius netruko pastebėti vandens paukščiai. Krivėnų tvenkinio saloje gausiausiai buriasi rudagalviai kirai, kurie užtikrina ir kitų vandens paukščių įvairovę. Kartu gindamiesi nuo plėšrūnų, jie apgina ir kitų paukščių dėtis bei jauniklius. Saloje dar peri Europos Sąjungos saugomos upinės žuvėdros, į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti juodakakliai kragai, dažnai sutinkamos antys, paprastieji kirai, tilvikai ir kiti vandens paukščiai. Atvirame salos plote šie paukščiai gali patogiai sukti lizdus, lengviau pastebi plėšrūnus.

2025-02-19

Nuotraukų autoriai Šarūnė Noreikaitė ir Gediminas Petkus 

2025-02-24