Nauja ataskaita: Europos ekosistemos galėtų saugoti apie 13 mlrd. tonų anglies – tai prilygsta pasaulinėms metinėms CO₂ emisijoms

Nauja „BirdLife Europe“ ataskaita atskleidžia nepaprastą Europos ekosistemų anglies saugojimo potencialą. ES galėtų pasiekti savo klimato tikslus atkurdama ir išsaugodama šias ekosistemas.

Pagrindinės ataskaitos išvados:

1. 13,22 mlrd. tonų anglies saugojimo potencialas: Visiškai atkurtos natūralios ekosistemos ES galėtų saugoti apie 13 mlrd. tonų anglies, kas prilygsta 48,5 mlrd. tonų CO₂ – daugiau nei pasaulinės metinės CO₂ emisijos, susijusios su energijos naudojimu 2021 m.
2. Metinis CO₂ sugerties potencialas: Atkurtos ekosistemos galėtų sugerti 378 mln. tonų CO₂ kasmet, viršijant ES 2030 m. tikslą, kuris yra 310 mln. tonų. Tai prilygtų 252 mln. benzininių automobilių pašalinimui iš kelių kasmet. Žemių, naudojamų biodegalams, perorientavimas į natūralų atkūrimą galėtų sumažinti CO₂ emisijas iki 66,3 mln. tonų per metus, kas atitiktų tokių šalių kaip Rumunija metines emisijas.
3. Didžiausi anglies saugyklos – miškai: Miškai, užimantys 38 % ES teritorijos, turi didžiausią potencialą. Plačialapiai, spygliuočių ir mišrūs miškai gali saugoti iki 9,24 mlrd. tonų anglies – tai prilygsta JAV CO₂ emisijoms per dvejus metus.
4. Durpynai ir pelkės kaip svarbūs anglies rezervuarai: Nors pelkės ir vidaus vandenų šlapynės užima mažesnį plotą, jos saugo didelius anglies kiekius dėl didelio organinės medžiagos tankio.
5. Nepaisant šių skaičių, didelė dalis ES teritorijos tebėra degraduota. Intensyvi žemdirbystė, miškų kirtimas ir bioenergijos pasėlių auginimas yra pagrindinės degradacijos priežastys. Ataskaitoje pabrėžiama, kad prioritetą teikiant ekosistemų atkūrimui, o ne žemės intensyviam naudojimui, tokiam kaip biodegalų gamyba ar miškų kirtimas bioenergijai, galima žymiai padidinti anglies saugojimą ir kovoti su klimato kaita. Toks pokytis gali labai paspartinti ES pažangą siekiant klimato tikslų.

Politikos, galinčios paskatinti pokyčius:

1. Gamtos atkūrimo įstatymas (priimtas 2024 m. rugpjūtį) – pirmasis įstatymas, nustatantis privalomus tikslus buveinių atkūrimui ir ekosistemų atsigavimui.
2. ES Miškų strategija 2030 m. – siekiama apsaugoti miškus ir iki 2030 m. pasodinti 3 mlrd. medžių.
3. ES Biologinės įvairovės strategija 2030 m. – siekiama atkurti degraduotas ekosistemas ir išplėsti saugomas teritorijas visoje ES.

Pilną ataskaitą anglų kalba rasite čia

2024-01-20

2025-01-20