Toliau pildome Lietuvos perinčių paukščių atlasą: ieškome vištelių ir tilvikų
Liaudyje sakoma, kad nesigailėsi anksti kėlęs. Galima pridurti, kad gamtininkas nesigailės ir vėlai gulęs. Ankstyvas rytas ir vakaras prieš saulėlydį ir dar kurį laiką po jo dabar gamtoje pats gražiausias, triukšmingiausias ir įdomiausias laikas. Ypač ieškant vandens ar tilvikinių paukščių.
Lietuvos perinčių paukščių atlase gerokai trūksta kai kurių paukščių rūšių. Ypač vištelių. Nežinia, ar dėl to, kad pritingime paieškoti paukščių anksti ryte ar sutemus, ar dėl to, kad šie paukščiai retai kada pamatomi, o dažniausiai tik išgirstami, ar dar dėl kokių priežasčių, bet peržvelgus atlaso duomenis gali pasirodyti, kad ne tik plovinė ar švygžda, bet ir paprastų paprasčiausia nendrinė vištelė yra retenybių retenybė. O juk taip nėra! Nendrinę vištelę galima surasti bet kokiam seklesniam vandens telkinuke ar kūdroj, ilgasnapė irgi sužviegs iš kiekvieno tankesnio nendryno, bet netgi plovinė ar švygžda tikrai nėra tokios retos rūšys kaip dažnai įsivaizduojama. Bet, reikia pripažinti, kiek kaprizingos. Tačiau perpratus jų elgseną jūs tikrai būsite apdovanoti ir šių paukščių registracijos faktais, ir galybe kitų rūšių, ir vakarine saulėlydžio romantika. O galbūt jums pavyks šiuos paukščius ir pamatyti.
Pirma, ką reiktų padaryti, kad jūsų paieškos būtų sėkmingos, tai susipažinti su vištelių balsais. Mat, turbūt, tik vienintelė švygžda kviksi vienodai ir monotoniškai. Kitos rūšys pasižymi gerokai platesniu balsų diapazonu. Ilgasnapė ne tik žviegia, nendrinė ne tik kurksi, o plovinė irgi be patino tuoktuvinio balso, turi aibę komunikacinių signalų. Balsų įvairovę tikrai rasite https://www.xeno-canto.org/species/Porzana-parva
Plovinė vištelė. Simono Minkevičiaus nuotrauka
Antra, jums reikia tinkamai pasirinkti vandens telkinį. Tai gali būti seklus ežeriukas su plačiais nendrynais, tvenkinys ar kokio vandens telkinio nendrėmis apaugusi sala, labiau apžėlęs kanalas ar melioracijos griovys, upės kranto įlankėlės ar senvagės, apleistas durpynas ar karjeras. Netgi kokia bebravietė miškų apsupty.
Trečia – laikas ir oro sąlygos. Be abejo, vištelės aktyviausios vakare, naktį ir labai anksti ryte. Bet gerai pažįstant balsus tikrai nėra sudėtinga išgirsti jas ir dieną. Jei pro nendryno pakraštį eisite pėsčiomis ar plauksite valtimi, jos tikrai pasmalsaus ir paaliarmuos. Lygiai taip pasmalsauti ir paaliarmuoti jos gali bet kuriuo paros metu kilus kokiam nors pavojui ar tiesiog susipešus tarpusavyje. Be abejo, tai nebus tuoktuviniai balsai. Plius, sekliuose vandens telkiniuose tikrai girdėsite ne tik višteles. Jūs girdėsite galybę garsų: antis, baublius, garnius, gerves, laukius, kragus, nendrynų smulkiuosius giesmininkus, kirus, žuvėdras,varles, rupūžes, ir viso to fone išgirsti tyliai kurkiančią plovinės patelę ar nendrinės komunikaciją gali būti gerokai keblu. Būkite pasiruošę įrašinėti . Įrašykite tai, ko nepažįstate, po to paieškosit, kieno tai balsas (arba visada galėsit kreiptis į atlaso koordinatorius,kurie jums tikrai padės identifikuoti rūšį).
Na,ir oro sąlygos. Vištelės mėgsta šilumą, ramų orą ir kuo šviesesnes naktis. Tai toli gražu nereiškia, kad negalima jų išgirsti kitomis oro sąlygomis,tačiau šiltu oru jų aktyvumas yra gerokai didesnis.
Iš viso, kas jau prirašyta, švygždą reiktų išskirti. Jos pagrindinė ir mėgstamiausia buveinė yra gerokai seklesnės šlapynės – užliejamos pievos, durpynai, įmirkę pakrantės ir pan. Be abejo, tokiu sausu periodu kaip dabar, trūkstant tinkamų perėti buveinių, švygždos tikrai renkasi kanalų,upelių ir griovių pakraščius, vandens telkinių pakrantes ir tas tinkamų buveinių sąrašas prasiplečia. Švygžda, skirtingai nuo kitų vištelių, paprastai prabyla jau visai sutemus, o jos balsinio aktyvumo periodas yra gerokai trumpesnis. Taigi , ieškoti švygždų reikia kuo anksčiau, kitaip jas išgirsti bus gerokai kebliau.
Tuo tarpu plovinių vištelių dar bus proga paieškoti ir vėliau, kai jų patinukai vėl suaktyvės gegužės pabaigoje-birželio pradžioje patelėms dedant antros vados kiaušinius. Ilgasnapė ir nendrinė vištelės irgi dar bus girdimos bei matomos.
Seklių vandens telkinių ir kitokių šlapynių tikrinimas paprastai apdovanoja ir kitų rūšių stebėjimais. Gal jums pasiseks pamatyti ar išgirsti mažąjį kragą, mažąjį baublį ar kokias retesnes antis ar kragus. O gal aptiksite žuvėdrų, kirų ar baltųjų garnių kolonijas. Ir be abejo, atreipkite dėmesį į tilvikinius paukščius. Kai kurie jų, kaip brastiniai tilvikai, raudonkojai tulikai, griciukai ar dirviniai sėjikai, jau pradėjo perėti,o gal net jau vedžioja jauniklius. Kiti dar tik sugrįžę ir tik ruošiasi perėti. Šiemet Lietuvoje sausa, pavasaris nėra dėkingas šiems paukščiams. Lankstesnės, labiau prisitaikančios rūšys, tokios kaip raudonkojis tulikas ar kūdrinis tilvikas, gali užsiimti bet kokią gerą naują balą, salos ar pakrantės ruožą. Raudonkojų tulikų šiemet mažiau, jie dabar tylūs, bet vėl pradės emocingai šūkauti gindami jauniklius. Mažiau ir griciukų, mat pievos net ir Nemuno deltoje šiemet sausokos. Griciukai irgi bando prisitaikyti užimdami visokias salas, seklumas ar durpynus, jie irgi jau peri ir vėl bus balsingi vedžiodami palikuonis. O gegužės mėnesį pamačius didžiųjų kuolingų porą (ar pavienius paukščius) reikėtų teritoriją patirinti dar kartą. Didžiosios kuolingos peri gana tyliai, jauniklius slepia, o potencialius priešus bando nuvilioti skrisdamos šalin. Šių paukščių, kaip ir itin tyliai perinčių slapukių gaidukių ar jūršarkių stebėjimai itin vertingi. Jeigu neturite didelės patirties tilvikų paieškose, tačiau jums atrodo, kad teritorija yra tinkama šiems paukščiams perėti, palaukite, kol koks nors plėšrusis paukštis išskris medžioti. Paprastai plėšrūną puola ir veja dauguma teritorijoje perinčių paukščių, taip jūs gausite progą pamatyti paprastai besislepiančius perėtojus.
Būdami tinkamoje teritorijoje (šlapiose įmirkusiose pievose) sulaukite vakaro – galbūt jums pavyks išgirsti stulgius tuokvietėje (jie bus aktyvūs iki gegužės galo, o kai kada, nušienavus pievą su lizdais, tuoktuvės vėl prasideda netgi birželio pradžioje). O po to, visai sutemus, galite išgirsti ir švygždą.
Būkite atsargūs stebėdami paukščius, kurie masiškai pramigruoja per Lietuvą. Dauguma tilvikinių migracijos metu atlieka tuoktuvinius skrydžius ir yra labai balsingi, bet tai toli gražu nereiškia, kad jie pasiliks čia perėti. Oželiai nykštukai, tikučiai, tamsieji tilvikai, teminko ir mažieji bėgikai, juodkrūčiai bėgikai – tai rūšys, kurias migracijos metu išgirsti ir pamatyti labai paprasta, tačiau jie mūsų krašte neperi arba peri retai specifinėse buveinėse. Taigi, kūdrinis tilvikas prie bet kokios balos, kojūkas ar avocetė ant smėlio, tikutis aukštapelkėje ar durpyne tikrai gali būti perintis paukštis. Netgi oželis nykštukas gegužės viduryje ar gale tinkamoje buveinėje gali būti perintis paukštis, tačiau tokius atvejus reiktų tikrinti pakartotinai. Tačiau žaliakojis tulikas laukų baloje ar 30 didžiųjų kuolingų būrys, o juolab juodkrūčiai bėgikai žuvininkystės tvenkiniuose ar kur kitur tikrai nėra mūsų vietiniai paukščiai. Gėrėkimės jais, tačiau į perinčių paukščių atlasą tokie duomenys neturėtų patekti.
O jeigu jūsų tikrinamame atlaso kvadrate yra kokia nors pelkė, durpynas ar šiaip lauko bala, būtinai patikrinkite tokią vietą. Patikėkite, verta – jūs tikrai rasite joje kažką iš nedažnai pamatomų ar išgirstamų paukščių rūšių.
Sėkmės stebėjimuose!
O šioje nuorodoje rasite atnaujintą Lietuvos perinčių paukščių atlaso rūšių skaičiaus žemėlapį. Pasinaudodami duomenų filtravimo galimybe galite patikrinti, kiek ir kokių rūšių paukščių yra registruota kvadratuose.
Parengė Eglė Pakštytė
2020-04-24