Metas pradėti ieškoti pelėdų

Kadangi toks ankstyvas pavasaris kaip šis sparčiai veja paukščius namo, mes irgi turėtume sukrusti tęsdami Lietuvos perinčių paukščių atlaso duomenų rinkimą. Tik grįžę paukščiai stengiasi užsiimti savo perėjimo teritoriją ir yra puikiai matomi. Pilkosios žąsys ir gulbės giesmininkės stengiasi ginti teritorijas nuo savo gentainių, tad jei matote pavienes poras tinkamoje veistis vietoje, prie užpelkėjusių ežerų, tvenkinių ar žuvininkystės tvenkinių greičiausiai netoliese ir perės, reikės patikrinti truputėlį vėliau. Krankliai ir jūriniai ereliai jau peri arba ruošiasi perėti, šiukštu neikite prie pastarojo lizdų. Kurapkos vakarais pradeda šūkauti ir skirstytis poromis. Tetervinų balsai anksti ryte sklinda toli iš tuokviečių. Miške jau tarškena didieji geniai kleketuoja meletos, o gal pavyks pastebėti slapuką eglinį kryžiasnapį čiulbantį eglės viršūnėje. Prie savo perimviečių miškuose pasirodė ir pirmieji uldukai. Dieną jie išskrenda maitintis į laukus ir pievas, tačiau vakarop jau budi prie užsiimtos lizdavietės. Na, o dar vėliau pasigirsta ir pelėdų balsai.

Kovo mėnuo yra pats geriausias metas pradėti ieškoti pelėdų. Šiltą žiemą, kaip ši, jau vasario gale – kovo mėnesio pradžioje galima išgirsti namines pelėdas, lututes ir didžiuosius apuokus, kurie užsiėmę perėjimo teritorijas. Žvirblinės, uralinės pelėdos,  mažieji apuokai taip pat gali būti aktyvūs jau kovo mėnesį, tačiau dauguma jų dar gali klajoti.  Jeigu paukštis girdėtas vasario pabaigoje ar kovo pradžioje, dėl duomenų patikimumo apskaitą reikėtu pakartoti kovo gale ar balandžio pradžioje, bet ne anksčiau nei po dviejų savaičių nuo pirmosios registracijos. Tai ypač aktualu dėl žvirblinių pelėdų, nes jos sparčiai plinta Lietuvoje ir dar neperintys ar teritorijos neturintys paukščiai aktyviai klajoja. Pakartotinai balandžio mėnesį reikėtų patikrinti ir tas vietas, kuriose žvirblinės pelėdos girdėtos rugsėjo-spalio mėnesiais.

Uralinė pelėda. Armando Naudžiaus nuotrauka

Pelėdų paieškoms labai svarbu pasirinkti tinkamą orą- svarbiausia vengti vėjuotų ir aktyviai besikeičiančių orų. Rami, apsiniaukusi naktis su silpna dulksna kartais būna geresnė nei šalta ir giedra, todėl konkrečias rekomendacijas teikti sunku. Vėjas bet kokiu atveju mažina pelėdų aktyvumą ir blogina girdimumą.

Skirtingų rūšių pelėdos aktyvios skirtingu metu – nors tai nėra taisyklė.Vakarą galima pradėti klausant žvirblinės pelėdos ar didžiojo apuoko,kurie gali būti aktyvūs likus valandai iki saulėlydžio.Po poros valandų, nusileidus saulei, aktyvios lututės, mažieji apuokai, naminės pelėdos. Rytinis aktyvumas toks pat. Pelėdų aktyvumas labai sumažėja vidurnaktį- nuo 24.00 iki 01.00,kartais iki 02.00 valandos, galima pailsėti arba praleisti laiką viename taške. Viename stebėjimų taške rekomenduojama išbūti apie valandą laiko, arba kol išgirstama ieškoma rūšis.

Žvirblinė pelėda. Armando Naudžiaus nuotrauka

Pelėdų paieškoms reikėtu rinktis brandžius mišrius medynus,kuriuose gali būti, ar žinoma, kad yra drevėtų medžių, ar medžių su plėšriųjų ar varninių paukščių lizdais.Lutučių ieškoti patartina ten, kur aptinkamos juodosios meletos, nes meletų uoksai yra pagrindinė lutučių lizdavietė. Pušynuose verta patikrinti vietas su išlikusiomis brandžiomis pušimis.Reikia aplankyti pušynus netoli pelkių ar upių ir vietas reljefo pažemėjimuose, kur tikriausiai bus mišraus miško grupės monotoniškame pušyne. Taip pat reiktų patikrinti kirtaviečių pakraščius. Didžiųjų apuokų paieškoms pirmenybę reikia teikti miškams, kurie netoli vietų pasižyminčių dideliu vandens paukščių gausumu, paukščių kolonijomis ar jų ilgalaikių sankaupų vietomis.

Balinėms, liepsnotosioms pelėdoms, pelėdikėms atrasti reikia gan specifinių ir tikslinių paieškų. Jeigu balinės pelėdos galima sulaukti vakare pelkės ar šlapynės pakraštyje, klausant kitų paukščių balsų balandžio – gegužės mėnesį, tai liepsnotosios pelėdos ir pelėdikės reikia ieškoti urbanizuotuose vietovėse netoli senų fermų ar pačiose veikiančiose ir neveikiančiose fermose Pietų ir Vakarų Lietuvoje. Pasitaikius progai,apie šiuos paukščius galima paklausti vietinių žmonių.

Važinėjant naktį dažnai galima sulaukti gamtos apsaugos darbuotojų ar policininkų dėmesio.Tad naudinga su savimi turėti Lietuvos ornitologų draugijos pažymėjimą ar lankstinuką apie draugiją ir jos veiklą.

Neabejojame, kad ieškodami pelėdų nakties rimčiai sustingusiose mūsų giriose, jūs patirsite neišdildomų įspūdžių.

Lietuvos perinčių paukščių atlaso (LPPA) darbai: https://www.birdlife.lt/lppa

2020-02-21