NATURA 2000 diena: saugomos neįkainojamos gamtos vertybės
Gegužės 21 d. Europos Sąjungoje (ES) minima NATURA 2000 diena. Šia diena siekiama priminti ES piliečiams apie neįkainuojamas gamtos vertybes, kurios visų mūsų bendru sutarimu saugomos šiose teritorijose, ir yra puikus žmogaus ir gamtos interesų darnos pavyzdys. Minėdami šią dieną žmonės parodo, kad jiems rūpi rūšių ir gamtinių buveinių išsaugojimas ateities kartoms.
NATURA 2000 tai vientisas saugomų teritorijų tinklas
NATURA 2000 tai saugomų gamtinių teritorijų tinklas, kurį sudaro visose 27 ES šalyse pagal Paukščių ir Buveinių direktyvų reikalavimus įsteigtos specialios saugomos teritorijos – Paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST) ir Buveinių apsaugai svarbios teritorijos (BAST). Viso Europoje yra kiek daugiau nei 27000 NATURA 2000 teritorijų, kurių bendras plotas viršija 1 milijoną kvadratinių kilometrų. Lietuvoje yra 85 PAST ir 605 BAST – NATURA 2000 tinklui priskiriamos specialios paskirties saugomos teritorijos.
2020 m. Europos Komisijos komunikatas (2030 m. ES biologinės įvairovės strategija) nurodo, kad gamta išgyvena krizę. Pasak šio dokumento, ji sparčiai nyksta dėl 5 pagrindinių tiesioginių biologinės įvairovės nykimo veiksnių: sausumos ir jūrų naudojimo pokyčių, išteklių pereikvojimo, klimato kaitos, taršos ir invazinių svetimų rūšių.
Gamta ir biologinė įvairovė yra visuomenės sveikatos ir gerovės pagrindas: ji aprūpina mus maistu, filtruoja mūsų geriamą vandenį ir teikia orą, kuriuo kvėpuojame. Taip pat ji vienodai svarbi tiek žmogaus psichinei, tiek fizinei gerovei, bei visuomenės gebėjimui įveikti visuotinę kaitą, sveikatai kylančias grėsmes. Pastebima, kad būtent saugomose teritorijose biologinės įvairovės rodikliai yra geresni.
NATURA 2000 vietovių atranka grindžiama moksliniais kriterijais. Remiantis direktyvomis, šalys narės turi pačios išskirti vertingas gamtos vietas, kurios atitinka buveinių ir paukščių apsaugai svarbų teritorijų kriterijus. Dabartinis teisiškai saugomų teritorijų (įskaitant taikant griežtą apsaugą) tinklas nepakankamai didelis, kad apsaugotų biologinę įvairovę. Duomenys rodo, kad gamta būtų tinkamai apsaugota ir atkurta, Biologinės įvairovės konvencijoje nustatytų tikslų nepakanka.
Reikėtų skirti didesnį dėmesį šioms teritorijoms, nes klimato kaita jas pažeidžia labiausiai, tad joms turėtų būti nustatyta speciali griežta apsauga. Šiuo metu griežta apsauga ES taikoma tik 3 proc. sausumos ir mažiau nei 1 proc. jūrų teritorijų. Kad būtų pasiektas norimas rezultatas ir išsaugota biologinė įvairovė turi būti saugoma bent trečdaliu daugiau teritorijų, t.y. 10 proc. ES sausumos ir 10 proc. ES jūrų, turėtų būti taikoma griežta apsauga. Griežta apsauga nebūtinai reiškia, kad žmonėms į teritoriją visai negalima patekti, tačiau natūralūs procesai joje turi galėti vykti iš esmės netrikdomi.
Siekiant įgyvendinti šį tikslą, labai svarbu apibrėžti, kartografuoti, stebėti ir griežtai saugoti visus išlikusius ES pirmykščius miškus ir sengires. Pirmykščiai miškai ir sengirės yra turtingiausios miškų ekosistemos, kurios šalina anglies dioksidą iš atmosferos ir turi didelių anglies sankaupų. Taip pat griežta apsauga turėtų būti taikoma ir reikšmingoms kitų daug anglies turinčių ekosistemų, tokiu kaip durpynų, pievų, šlapynių, mangrovių ir jūrų žolių sąžalynų teritorijoms.
2030 m. ES biologinės įvairovės strategijoje nurodoma, kad už papildomų saugomų ir griežtai saugomų teritorijų steigimą bus atsakingos valstybės narės. Tos teritorijos turėtų papildyti tinklą NATURA 2000 arba joms turėtų būti taikomos nacionalinės apsaugos sistemos. Kitaip tariant, kiekviena valstybė narė turės deramai prisidėti prie bendrų pastangų, kad išsaugoti biologinę įvairovę ir atstatyti gamtos pusiausvyrą. Taip pat, svarbu sudaryti ekologinius koridorius, kurie padėtų išvengti genetinės izoliacijos, sudarytų sąlygas rūšių migracijai ir padėtų išlaikyti bei sustiprinti sveikas ekosistemas.
Daugiau informacijos :
Natura 2000 Lietuvoje
Oficialus Natura 2000 tinklalapis
ES paukščių direktyva
ES buveinių direktyva
2024-05-21
2024-05-21