Kovo 19 d. – pempės diena

Tai gilių tradicijų pavasario šventė. Senoliai tikėdavo, kad, jei šią dieną parskrenda pempės, prasidės atšilimas. O jei ši diena giedra, tai bus pieningi metai. Šią dieną merginos šluodavo kiemus, pradėdavo tvarkyti tradicinius savo gėlių darželius, purendavo žemę. Kai kada šią dieną jau būdavo sėjamos vasarinės gėlės.
 
Pempės istoriniame ir etnokultūros kontekste

Paprastoji pempė (Vanellus vanellus) – plačiai žinomas paukštis, kurią tiek iš išvaizdos, tiek iš balso pažįsta kone kiekvienas. Juo labiau, kad tai vienas iš pirmųjų pavasarį parskrendančių paukščių. Pempės gyvena didesnėje Europos dalyje ir Azijoje. Nors suintensyvėjęs žemės ūkis, melioracija ir kita antropogeninė veikla sumažino pempių skaičių, tačiau jos gan greit sugebėjo prisitaikyti prie kintančių sąlygų. Anksčiau Europos Vakaruose netgi buvo paprotys valgyti šio paukščio kiaušinius, nes jie esą labai gero skonio. Turguose jie buvo pardavinėjami lygiai kaip ir naminių paukščių kiaušiniai. Dar apie 1920 m. Vokietijoje buvo didelė jų paklausa, bet Lietuvoje šia prekyba vargu, ar kas vertėsi.

Paprastoji pempė (Vanellus vanellus).

Pempės – migruojantys paukščiai, žiemoti skrendančios iki šiaurinės Indijos ir Kinijos bei Šiaurės Afrikos, kur yra įprastas paukštis Nilo deltoje. Todėl net ir ankstyvojoje Egipto istorijoje pempės jau yra minimos. Pempė buvo Egipto žmonių, tarnaujančių karaliui, simbolis, kurie žiemos metu, kaip ir pempės, persikeldavo prie deltos. Egipto mene pempė dažnai buvo vaizduojama pakirptais sparnais ir negalinti skraidyti, tai buvo nuolankumo, vergystės simbolis. Naujesniais laikais pempės įvaizdis tapo labiau pozityvus, pempės dažnai buvo vaizduojamos su žmogaus rankomis garbinimo ir šlovinimo pozose.
Pasakojimų apie pempę galima aptikti ir Indų mitologijoje. Viena legenda byloja, kad per prieš prasidedant Kurukšteros mūšiui, prie dievo Krišnos atskrido jaunutė pempė, ji buvo sukrovusi lizdą lauke, kuriame turėjo vykti mūšis. Krišnai pagailo pempės ir jis uždengė jos lizdą varpu, kurį nukabino nuo vieno iš kovai paruoštų dramblių. Po 18 dienų vykusios žiaurios kovos, pempės lizdas ir jos jaunikliai liko išgelbėti.

Pempė dažnai minima ir lietuviškose patarlėse:

• Gena kaip pempė nuo savo lizdo.
• Liesa kaip pempė per šventą Juozapą.
• Margas kaip pempės kiaušinis.
• Klykia kaip pempė ant dirvono.
• Pievos – tik pempėms vaikus penėti.
• Geras kaip keras, kuoduotas kaip pempė, o paikas kaip žekė.

Šių metais pirmosios pempės pastebėtos Klaipėdos ir Prienų raj. jau vasario viduryje, o iki mėnesio pabaigos jos matytos jau visoje Lietuvoje. Taigi, pempės patvirtino, jog ankstyvi šilti orai buvo ne gamtos išdaiga, o realiai prasidėjęs pavasaris. Belieka tikėtis, jog trumpam į Lietuvą sugrįžęs šaltas oras nepražudys ankstyvų pempių, kurių pavienės poros, pavyzdžiui Druskininkų apylinkėse, buvo jau užsiėmę ir individualias teritorijas.

Gamtos paradoksas – per pempės paskridimo dieną į Lietuvą sugrįžo ne pavasaris, o žiemiški orai. Tačiau jie nebepajėgūs sustabdyti įsibėgėjančio pavasario, ką parodo daugybė sugrįžusių migrantų. Daugiau informacijos apie pavasarinius paukščių fenologinius stebėjimus rasite čia.

2014-03-18