Stiklo konstrukcijos – mirtini spąstai paukščiams
Jau beveik dešimtmetį Lietuvos ornitologų draugiją pasiekia informacija apie į stiklą atsitrenkiančius paukščius. Žuvusių paukščių skaičius ypač išaugo pradėjus statyti konstrukcinio tipo pastatus su daugybe stiklo, o taip pat pastatų langams pradėjus naudoti tonuotus ar šviesą atspindinčius stiklus. Kitu atveju paukščiai žūna, kuomet dėl stiklinių pertvarų, mato aplinką kitoje pastato pusėje ir bando ten nuskristi.
Taigi, problema yra tikrai aktuali Lietuvai. Tačiau, skirtingai nuo daugelio Europos šalių, mūsuose nėra jokių teisinių bei administracinių mechanizmų, leidžiančių spręsti šią problemą. Pavieniai Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) bandymai klijuoti Europoje populiarius plėšriųjų paukščių siluetus ant mažaaukščių gyvenamųjų namų buvo tikrai efektyvūs ir žmonės teigė, kad daugiau neberanda užsimušusių paukščių. Tačiau šalies mastu tokią praktiką įdiegti galimą tik įteisinus tokią tvarką, kuo ir ruošiasi užsiimti LOD.
Įvairių tyrimų ir skaičiavimų duomenimis kasdien Europoje dėl atsitrenkimo į stiklus žūna apie 240 000 paukščių, o tai jau yra virš 80 milijonų paukščių per metus. Jungtinėse Amerikos Valstijose padėtis panaši – kasdien dėl atsitrenkimo į stiklus žūnančių paukščių skaičius prilyginamas naftos išsiliejimo padariniams. Visgi įvertinti tikrą šios problemos mastą nėra lengva – dalis paukščių dėl sužeidimų žūna vėliau, o dalį suėda katės, šunys bei laukiniai gyvūnai.
Pagrindinė šios nelaimės priežastis – spartus miestų modernėjimas ir vis didesnis stiklo panaudojimas šiuolaikiniuose pastatuose. O kuo stiklų daugiau ir jie didesni, tuo didesnis pavojus paukščiams. Jį kelia dvi pagrindinės stiklo savybės – paukščiai stiklo nemato ir neįvertina gresiančio pavojaus, arba stiklai, priklausomai nuo apšvietimo bei fono šviesumo, atspindi šalia esančią aplinką. Tuomet vėlgi realios situacijos tinkamai neįvertinę paukščiai, skrenda į stikluose atsispindinčius objektus ir žūna ar susižeidžia atsitrenkę į kliūtį. Didžiausią pavojų kelia ne tik dideli stikliniai langai ar užtvaros šalia paukščiams tinkamų buveinių – miško pakraščių, krūmynų, sodų ar upių pakrančių, bet ir mažaaukščių pastatų, esančių paukščių migracijos kelyje, langai.
Nepaisant gausybės pavojų, galima išvengti arba bent jau sumažinti dėl atsitrenkimo į stiklus žūnančių paukščių skaičių. Pats geriausias ir tinkamiausias būdas – mažinti stiklo naudojimą statybose, ypač migruojančių paukščių susitelkimo vietose. Tačiau šiais laikais, tai sunkiai įmanoma, todėl reikia planuoti ir kitas tinkamas priemones. Pradėti galima dar tik planuojant būsimą pastatą ar jo aplinką – vengti pastatų statybos paukščių gausiai lankomose vietose ar šalia jiems tinkamų buveinių, augalus sodinti tik ties pastato kampais. Tačiau ir šios priemonės ne visada yra įmanomos ar lengvai pritaikomos, todėl vis dažniau Vakarų Europos valstybėse ir Jungtinėse Amerikos Valstijose statybose naudojami specialiai įvairių spalvų linijomis ar apskritimais žymėti stiklai, specialiai apdirbti, grublėti bei neskaidrūs stiklai. Visgi pati paprasčiausia, pigiausia ir lengviausiai įgyvendinama priemonė – plėšriųjų paukščių siluetų klijavimas ant stiklų.
Lietuvoje, išskyrus Klaipėdos miestą, išsamesnių tyrimų, vertinančių šios problemos mastą nėra atlikta. Todėl Lietuvos ornitologų draugija, norėdama atkreipti visuomenės dėmesį bei siekdama sumažinti dėl atsitrenkimo į stiklus žūnančių paukščių skaičių, pradeda rinkti duomenis apie dėl atsitrenkimo į stiklus žuvusius ar sužeistus paukščius. Tai būtina vėliau planuojant apsaugos priemones pavojingiausiose paukščiams vietose.
Todėl šalia pastato ar lango radus galimai dėl atsitrenkimo į stiklą žuvusį ar sužeistą paukštį, prašome apie tai pranešti Lietuvos ornitologų draugijai el.paštu [email protected] arba telefonu (8 5) 213 04 98.
Pateikiant informaciją, reikalingi šie duomenys: data, laikas, vieta, paukščio rūšis (jeigu nustatyta), paukščio nuotrauka (esant galimybei), pranešėjo vardas, pavardė ir kontaktiniai duomenys: el.pašto adresas ar telefono numeris.
Tik tinkamai įvertinę šią problemą, galėsime ieškoti optimalių sprendimų. Ir tai galime pasiekti tik visuomenės pagalba.
2011-10-18