LIFE projektas: šviesesnės ateities užtikrinimas mažajai žąsiai

Kai migruojantys paukščiai keliauja per Europą žiemoti, jiems reikia saugių vietų pailsėti ir maitintis. Projektas LIFE LWfG CLIMATE atkūrė buveines palei ypač nykstančios žąsų rūšies migracijos kelią rašoma oficialiame Europos Komisijos CINEA išleistame pranešime.

Mažosios žąsys (Anser erythropus). Nuotr. autr. Tapio Kostet

Dėl baltų kaktų, ryškiai rausvų snapų ir skardaus balso mažosios žąsys turėtų būti lengvai atpažįstamos skrendant per Europą kasmet. Tačiau šiais laikais šie elegantiški paukščiai vis rečiau matomi — vis dėlto yra vilties. Pasaulinės migruojančių paukščių dienos proga pristatomas LIFE projektas, suteikiantis šioms žąsims saugias vietas jų migracijos metu.

Projektas „Mažosios žąsies svarbiausių teritorijų tinklo apsauga prisitaikant prie klimato kaitos“ (LIFE LWfG CLIMATE) stebi šiuos paukščius GPS siųstuvais, kai jie keliauja iš perėjimo vietų Norvegijoje į žiemojimo vietas Graikijoje ir Turkijoje. Tarp jų – ypač ištverminga žąsis, pavadinta „Mr Blue“, kuri pasiekė kelionės rekordą – vos per 72 valandas.

Sekimo duomenys leido projekto komandai – 9 laukinės gamtos ir aplinkosaugos organizacijų iš 6 šalių konsorciumui – nustatyti svarbiausius paukščių sustojimo taškus, vadinamus tarpinėmis buveinėmis. „Migracijos laikotarpiu itin svarbu, kad šlapios pievos būtų geros būklės“, – sako Vytautas Naruševičius, projekto vadovas iš Lietuvos ornitologų draugijos. „Žąsys vengia pievų, iš kurių nėra gero matomumo ir kuriose paukščiai nesijaučia saugūs.“

XX a. pradžioje mažųjų žąsių populiacija Europoje siekė daugiau nei 10 000 individų. Tačiau buveinių nykimas ir medžioklė turėjo didžiulį poveikį – dabar Fenoskandijoje (Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje ir šiaurės vakarų Rusijoje) perinčių paukščių liko mažiau nei 90–120. Klimato kaita gali per kelis artimiausius dešimtmečius sunaikinti iki 28 % likusių jų buveinių. Vienas iš pagrindinių projekto tikslų – padidinti šių paukščių perėjimo, tarpinės migracijos ir žiemojimo vietų atsparumą klimatui, kad populiacija galėtų atsigauti.

Šešerių metų trukmės, 5,7 mln. eurų vertės projektas jau atkūrė daugiau nei 430 ha atvirų, žemų žolynų aplink upes, esančias palei žąsių migracijos kelią Vengrijoje ir Lietuvoje. Komanda iškirto krūmynus, nendres ir sumedėjusią augmeniją sezoninėse užliejamose pievose bei pašalino dirbtines kliūtis natūraliai vandens tėkmei. Taip pat tiriama mažosios žąsies DNR 120 istorinių perėjimo vietų Laplandijoje, tačiau kol kas požymių, kad paukščiai sugrįžo, nerasta. Vis dėlto, pasak Naruševičiaus, darbai tęsis – dar laukia svarbių žiemojimo buveinių atkūrimas Graikijoje.

Galiausiai projekto komanda tikisi, kad jų pastangos padės padidinti mažųjų žąsių, migruojančių per Europą, skaičių, o tai suteiks daugiau progų paukščių stebėtojams pamatyti šį retą paukštį skrendantį virš galvų.

Projektas LIFE LWfG CLIMATE prisideda prie ES biologinės įvairovės strategijos iki 2030 m., Paukščių ir Buveinių direktyvų, Veiksmų plano dėl gamtos, žmonių ir ekonomikos bei Klimato kaitos prisitaikymo strategijos įgyvendinimo.

2025-10-15