Dirbtinių lizdaviečių įrengimas ir renovacija – indėlis į saugomų rūšių išsaugojimą

Lietuvos ornitologų draugija pristato tris šių metų atvejus, susijusius su retų ir saugomų paukščių lizdaviečių apsauga.

Erelis žuvininkas (Pandion haliaetus): nuo rizikos prie sėkmės

2024 m. kovo mėnesį Vilniaus rajone stambioje pušyje buvo įrengtas dirbtinis lizdas ereliui žuvininkui (Pandion haliaetus). Tokį sprendimą priėmė Lietuvos ornitologų draugijos specialistai, nes natūralus šios poros lizdas buvo įsikūręs nudžiūvusioje ir avarinės būklės pušyje, keliant riziką tiek suaugusiems paukščiams, tiek jaunikliams.

Vis dėlto 2024 m. pavasarį, sugrįžę iš žiemavietės, ereliai pasirinko senąjį, nesaugų lizdą. Nepaisant to, porai pavyko sėkmingai išperėti bent du jauniklius. Įrengtas dirbtinis lizdas neliko be paskirties – jį patinas naudojo maisto perdavimui patelei.

Rugsėjo pabaigoje įvyko tai, ko buvo labiausiai tikimasi išvengti – nudžiūvusi pušis kartu su natūraliu lizdu išgriuvo.

2025 m. pavasarį situacija pasikeitė: iš migracijos sugrįžę paukščiai pasirinko įrengtą dirbtinį lizdą. Čia jie sėkmingai išaugino tris jauniklius. Tai rodo, kad laiku atlikti apsaugos darbai sudarė sąlygas šiai porai toliau sėkmingai perėti.

Lizdavietės išsaugojimas užtikrino, kad paukščių pora galėtų tęsti veisimąsi saugioje aplinkoje. Tikimasi, jog ir ateinančiais metais šis dirbtinis lizdas bus tinkamai naudojamas jauniklių auginimui.

Nuotraukų autoriai Darius Musteikis ir Mantas Matuzas

Mažasis erelis rėksnys (Clanga pomarina): kai lizdas sustabdo miško kirtimą

2025 m. kovo mėnesį Žalgirio miške, Šakių rajone, buvo renovuotas mažojo erelio rėksnio (Clanga pomarina) lizdas. Šis darbas buvo būtinas, nes natūralus lizdas buvo avarinės būklės ir vos laikėsi – bet kuriuo metu galėjo išvirsti.

Ši istorija prasidėjo dar 2024 m., kai Lietuvos valstybinės miškų urėdijos atstovas aptiko lizdą ir kreipėsi pagalbos į ornitologus. Jo iniciatyva buvo sustabdytas planuotas miško kirtimas, siekiant apsaugoti lizdavietę. Tai tapo pavyzdžiu, kaip miškininkų ir gamtosaugos specialistų bendradarbiavimas gali padėti išsaugoti saugomų rūšių buveines.

Tų pačių metų vasarą paukščių pora sėkmingai išaugino vieną jauniklį, tačiau rudeniop natūralus lizdas, buvęs juodalksnyje, beveik visas sugriuvo.

2025 m. pavasarį, grįžę iš migracijos, mažieji ereliai rėksniai pasirinko įrengtą dirbtinį lizdą. Nors šiame miške buvo žinomi dar du kiti jų natūralūs lizdai, pora pasirinko būtent šį. Šiais metais jame auga sveikas jauniklis, o tai patvirtina, kad atlikti darbai buvo būtini ir užtikrino lizdavietės išsaugojimą.

Nuotraukos: A.M ir Vytauto Stonkaus, Tautvydo Kuodžio.

Juodasis gandras (Ciconia nigra): laukimas su viltimi

2023 m. rudenį Pickūnų miške, Jonavos rajone, buvo įrengtas dirbtinis lizdas juodajam gandrui (Ciconia nigra). Šis sprendimas buvo priimtas dėl to, kad natūralus lizdas, buvęs sename ąžuole, pavasarį nuvirto kartu su medžiu.

2024 m. paukščiai naująjį lizdą lankė tik retkarčiais, tačiau perėjimo požymių neužfiksuota. 2025 m. pavasarį paaiškėjo, kad šalia stovėjęs prastos būklės kitas ąžuolas nugriuvo ir apgadino įrengtą dirbtinį lizdą.

Nepaisant to, konstrukciją dar galima atstatyti. Planuojama, kad 2025 m. rudenį lizdas bus suremontuotas, o kitą pavasarį tikimasi sulaukti sugrįžtančių juodųjų gandrų.

Nuotraukų autorius Deivis Dementavičius.

Bendras indėlis – reali pagalba gamtai

Visų šių darbų įgyvendinimas buvo finansuotas Lietuvos ornitologų draugijos, panaudojant lėšas, surinktas iš 1,2 % gyventojų pajamų mokesčio ir paramos. Tai rodo, kad visuomenės indėlis yra esminis, siekiant užtikrinti retų rūšių išlikimą.

Padėkos:
– Lietuvos valstybinės miškų urėdijos atstovui A.M.
– Lietuvos arboristų asociacijos nariui, UAB „Bebriukai“ direktoriui Vytautui Stonkui
– Arboristams Tautvydui Kuodžiui ir Mantui Matuzai
– Pagalbininkui Skaidriui Juškai
– MB „LDD grupė“ darbuotojams

2025-08-26