Lietuvos ornitologų draugija, „Ignitis“ ir ESO sutarė dėl bendradarbiavimo mažinant elektros oro linijų poveikį paukščiams
Šią savaitę, rugpjūčio 12 d., įvyko Lietuvos ornitologų draugijos (toliau – LOD) ir „Ignitis“ grupės bei ESO atstovų susitikimas, kuriame aptarta elektros oro linijų keliama grėsmė paukščiams bei galimi sprendimai šiam poveikiui mažinti. Susitikimo metu sutarta bendradarbiauti atliekant elektros oro linijų poveikio biologinei įvairovei analizę ir ieškoti efektyvių poveikio mažinimo priemonių.
LOD ir „Ignitis“ grupė, valdanti įmonę „Elektros skirstymo operatorius“ (ESO), sutarė, kad artimiausiu metu bus atlikta šalies skirstomųjų tinklų oro linijų GIS duomenų analizė, atskirai vertinant 35 kV, 10 kV ir 0,4 kV linijas. Analizės tikslas – nustatyti, kiek elektros tinklai kertasi su jautrių paukščių rūšių perimvietėmis, saugomomis teritorijomis, didelių paukščių sankaupų vietomis bei miškingomis teritorijomis. Šie duomenys leis parengti prioritetines zonas ir konkrečias priemones, kurios sumažintų paukščių žūčių skaičių, pirmiausia jautriausiose paukščiams teritorijose.
LOD atkreipia dėmesį, kad elektros oro linijų keliamas pavojus paukščiams yra aktualus ne tik Šiauliuose esantiems Pietinia apuokams. Ši problema paliečia daugelį rūšių – pelėdas, žuvininkus, erelius, baltuosius gandrus, tame tarpe visus didžiuosius apuokus gyvenančius laukinėje gamtoje. Tačiau laukinėje gamtoje gyvenantys didieji apuokai rečiau susiduria su žmogaus keliamomis grėsmėmis (jei neskaityti miško kirtimų). Mat tai miško paukščiai, kurie tik medžioti išskrenda į miško pakraščius. Tuo tarpu mieste įsikūrę didieji apuokai (ne be žmogaus pagalbos) susiduria su gerokai daugiau grėsmių, kurių tarpe ne tik priemiesčiuose tankesnis elektros oro linijų (OL) tinklas, bet ir intensyvus transporto srautas, kas yra didžiausia pelėdinių paukščių žūčių priežastis dėl žmogaus sukurtų kliūčių. Tuo tarpu elektros OL yra grėsmė suopiams, lingėms ir ypač žuvininkams, kurie mėgsta tupėti ant OL atramų ir žūsta dėl trumpo jungimo. LOD siekia, kad elektros tinkluose žūtų kuo mažiau paukščių visoje Lietuvoje, todėl svarbu spręsti klausimą kompleksiškai, o ne tik atskirų rūšių mastu.
Primename, kad 2017 metais nacionalinis dr. Rimgaudo Treinio su kolegomis parengtas didžiųjų apuokų apsaugos planas yra Aplinkos ministro patvirtintas strateginis planavimo dokumentas, kuriame aprašomos tiek rūšiai kylančios grėsmės, tiek jos apsaugos strategija. Tačiau ji siejama, pirmiausiai, su rūšies apsauga laukinėje gamtoje, t.y. natūraliose didžiųjų apuokų buveinėse. LOD manymu, nereikėtų siekti, kad didieji apuokai kurtųsi miestuose, kur jų efektyvi apsauga susidurs su žymiai daugiau iššūkių. Todėl raginame nelaisvėje išaugintus apuokus pirmiausia leisti į natūralias gamtines sąlygas, ypač kur žinomi rūšies perėjimo atvejai. Kartu norime atkreipti dėmesį, jog tik 20-30 proc. didžiojo apuoko jauniklių, net ir gyvenančių laukinėje aplinkoje, sulaukia vienerių metų. Tai nulemia ne tik patirties stoka suvokiant kylančias grėsmes, bet ir ilgesnės klajonės ieškant pastovesnių vietų ilgesniam įsikūrimui bei partnerio. Šiaip didieji apuokai yra sėslūs paukščiai, kurie nemėgsta gentainių artimos kaimynystės, todėl išvarantys ir savo ūgtelėjusius jauniklius. Ir tik vienas iš vados jauniklis sėkmingai sulaukia brandos.
Rugpjūčio 19 d. LOD pakviesta dalyvauti Aplinkos ministerijos posėdyje, kuriame bus aptariama paukščių žūčių problema ESO aptarnaujamuose elektros oro linijų tinkluose. Tikimės, jog po šio posėdžio sulauksime ir Aplinkos ministerijos konkrečių žingsnių, sprendžiant paukščių žūčių problematiką elektros oro linijų tinkluose. Tai įpareigoja ir ES Paukščių direktyva, numatanti ne tik netyčinių paukščių žūčių stebėseną, bet ir šių žūčių priežastis bei jų poveikio mažinimui numatytų priemonių įgyvendinimą.
2025-08-14