D.U.K. apie „LIFE Farms for Birds“: pievos, paukščiai ir ganymas
Kodėl ganome galvijus saugomose teritorijose? Ar tai tikrai padeda paukščiams? Kas iš to žmogui?
Apie projektą „LIFE Farms for Birds“ dažnai girdime panašius klausimus – tiesiai, kartais ir provokuojamai. Čia pateikiame trumpus ir aiškius atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus apie pievų atkūrimą, ekstensyvų ganymą, biologinę įvairovę ir Europos Sąjungos paramą.
- Kodėl verta saugoti tokias rūšis kaip griežlė ar tilvikai? Kas iš to žmogui?
Tilvikai yra tarp sparčiausiai nykstančių ir rečiausių Lietuvos perinčių paukščių, todėl jų apsaugai reikia ypatingo dėmesio. Šių rūšių būklė tiesiogiai susijusi su atvirų, natūralių pievų būkle – jų nykimas rodo, kad nyksta ir sveika, biologine įvairove turtinga kraštovaizdžio dalis. Tokios pievos svarbios ne tik paukščiams, bet ir žmonėms – jos padeda palaikyti dirvožemio kokybę, vandens apykaitą, jose ganomi gyvuliai, gaminami aukštos kokybės produktai. Saugodami šias rūšis, išsaugome ir aplinką, kurioje gali gyvuoti tiek laukinė gamta, tiek žmogaus ūkinė veikla.
2. Kodėl vietoj karvių nesirenkate kitų gyvūnų, pavyzdžiui, avių, ožkų, stumbrų ar elnių?
Teoriškai galima naudoti įvairius žolėdžius, tačiau tik ekstensyvus ganymas mėsiniais galvijais šiandien yra ekonomiškai pagrįstas ir ūkininkams patrauklus būdas prižiūrėti nykstančias buveines, kad jos neužaugtų mišku. Visi kiti žolėdžiai yra galimi, tačiau ekonomiškai nenaudingi ir neatneša naudos ūkininkams, todėl ir demonstruojame būtent tokį modelį.
3. O kaip reikalai su oro teršimo klausimais? Ar šitų eco?
Svarbu nepainioti pieninių karvių ar grūdais šeriamų mėsinių galvijų modelio, kuomet auginami specialūs pašarai naudojant ariminę ar kitą intensyvią žemdirbystę pagaminti pašarus. Ekstensyvus ganymas yra C02 neutralus. Čia nevykdoma ariminė žemdirbystė, nenaudojami grūdai ar trąšos – gyvuliai maitinasi tuo, ką duoda pieva, o pačios pievos kaupia anglies dioksidą.
4. Ar ganymas tikrai gali būti tvarus sprendimas, jei gyvūnai galų gale patenka į mėsos rinką?
Nėra kito tvaraus būdo palaikyti buveines – nebent galėtume grąžinti taurų ganymą paupiuose, kaip buvo prieš tūkstančius metų, tačiau šiandien ekstensyvus ganymas mėsiniais galvijais yra panašiausias būdas, atkartojantis natūralų saugomų NATURA 2000 tinklo buveinių palaikymo procesą. Motininės karvės gyvena 15–17 metų, o prieauglio realizavimas leidžia ūkininkams išlaikyti bandą. Tai – kompromisas tarp gamtosaugos ir gyvybingo ūkininkavimo, be kurio pievos tiesiog užželtų.
5. Ar buveinių atkūrimas neturėtų būti valstybės atsakomybė? Kodėl tai daroma ES lėšomis?
Lietuva, stodama į Europos Sąjungą, sutartimi įsipareigojo sutvarkyti buveines ir atkurti pažeistus durpynus, tačiau per 21-erius metus neįgyvendino šio sutartinio punkto. Jei Lietuva atsisakytų šios pagalbos, ES lėšos būtų nukreiptos kitų šalių gamtos apsaugai.
6. Ar kiekvienas ūkininkas gali prisijungti prie tokio projekto? Kaip tai padaryti?
Durpynų atkūrimo priemonėje gali dalyvauti visi ūkiai valdantys durpžemius. Priemonę administruoja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie ŽŪM. Daugiau informacijos – nma.lt
7. Ar šie projektai turi ilgalaikį poveikį gamtai ar tai tik laikinas „tvarumo” įspūdis ir milijonų švaistymas?
Apleistos, degradavusios buveinės projekto lėšomis atkuriamos (iškertant krūmus, sureguliuojant pažeistą vandens režimą, įrengiant ilgalaikius aptvarus). Visos šios investicijos būtų neįmanomos žemės savininkams be ES paramos. Pasibaigus projektui žemių savininkai, kaimyniniai ūkiai jau turės infrastruktūrą ir know-how, kaip toliau tęsti šią veiklą ir gauti pajamas vykdant gamtai palankų ūkininkavimą. Be abejonės, galima nieko nedaryti, ES Life fondo lėšos bus nukreiptos į kitų ES šalių saugomų teritorijų tvarkymą.
8. Ar šie projektai tikrai padeda aplinkai, ar tik nukreipia pinigus į žemės ūkio subsidijas?
Projekto tikslas – per 5 metus padvigubinti nykstančių rūšių, kaip griežlės, ir nykstančių tilvikų skaičių. Be šių rūšių atkurtos buveinės suteiks prieglobstį ir dešimtims kitų retų, saugomų rūšių paukščių, vabzdžių ir augalų. Buveinių atkūrimas garantuos tinkamą buveinių palaikymą dešimtmečiams. Dėl Lietuvos respublikos vykdomos žemės ūkio politikos, išmokos saugomų teritorijų priežiūrai jau kelinti metai iš eilės yra mažinamos. Kasmet suariama 30.000 ha daugiamečių pievų, paukščių indeksas stabiliai mažėjantis. Projektas negali pakeisti valstybės politikos, kuri yra akivaizdžiai neprisidedanti prie gamtos išsaugojimo, tačiau prisidės prie pačių svarbiausių buveinių, paukščių, augalų, vabzdžių rūšių išsaugojimo jautriausiose šalies teritorijose.
9. Ar projektas tikrai prisideda prie biologinės įvairovės, ar tiesiog palaiko tam tikras rūšis dėl politinių ir ekonominių interesų?
Projekto tikslai yra ne tik atkurti ir palaikyti buveines, tačiau ir dalintis know-how, mokyti bendruomenę, ūkininkus, aplinkosaugininkus, regioninių parkų darbuotojus, kaip tvariai prižiūrėti saugomas teritorijas. Iki šiol propaguotos priemonės kaip pvz., šienavimas technika yra netvarios ir finansiškai nuostolingos, netgi taršios, o kartais ir kenksmingas, kuomet mulčiuojama, išsilieja tepalai, šienaujama kai šlapynės per šlapios ir pažeidžiamas velėnos paviršius ir t.t., specifinė technika yra labai brangi, nušienautos biomasės nėra kur padėti, todėl ji sukraunama pamiškėse, kur veisiasi graužikai, tada tos pūvančios rulonų krūvos tampa lapių veisyklomis, o jų padaugėjimas prie saugomų teritorijų lemia paukščių dėčių ir jauniklių sunaikinimą perėjimo metu.
Projekto naujienas kviečiame sekti Facebook paskyroje:
https://www.facebook.com/LifeFarmsforBirds
Bendrai finansuoja Europos Sąjunga. Šiame straipsnyje išreiškiamas požiūris yra vien tik jo autoriaus ir nebūtinai atspindi oficialią Europos Sąjungos ar CINEA nuomonę. Nei Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos vykdomoji agentūra (CINEA), nei Europos Sąjunga nėra atsakingos už straipsnyje teikiamos informacijos panaudojimą.
2025-08-07