Įvyko tradicinis „Žalia varna 2025” renginys: bendruomenė, paukščiai ir svarbūs darbai žalvarnių labui

Liepos 25–27 dienomis jau 18-ą kartą Druskininkų apylinkėse, prie vaizdingo Ašarėlio ežero, įvyko tradicinis renginys „Žalia varna“, subūręs daugiau nei 100 gamtos mylėtojų, paukščių stebėtojų ir šeimų iš visos Lietuvos. Šį renginį organizavo Lietuvos ornitologų draugija (LOD). Pagrindinis „Žalios varnos“ akcentas – globaliai nykstančių paukščių, žalvarnių (lot. Coracias garrulus), apsauga. Dalyviai ne tik diskutavo apie žalvarnių būklę Lietuvoje ir užsienyje, bet ir patys prisidėjo prie jų stebėjimo bei praktinių gamtotvarkos veiklų.

Šeštadienio rytą vyko oficialus atidarymas, kurio metu dalyvius sveikino LOD darbuotojai Gediminas Petkus, Laimonas Šniaukšta ir Audrius Norkūnas. Vėliau Laimonas kartu su Audriumi paskirstė savanoriškas užduotis – žalvarnių monitoringo maršrutus. Vieni dalyviai vyko stebėti žalvarnių į aplinkinius miškus, kiti jų ieškojo stovyklavietėje.

Renginio atidarymas. Nuotr. autr. Justina Kuliešė

Renginio metu Gediminas Petkus dalyvius kvietė drauge pasivaiksčioti po apylinkes ir artimiau pažinti juos supančią gamtą bei čia perinčius paukščius.

Vakare, apie 18 valandą, stebėtojai dalijosi savo rezultatais. Šiemet Druskininkų apylinkėse aptiktos 8 perinčios žalvarnių poros (2024 m. buvo 9). Kadangi žalvarniai šiemet buvo nutolę nuo stovyklos, jų paieška pareikalavo daugiau pastangų. Be žalvarnių, dalyviai užfiksavo ir kitus retus paukščius: kukučius, uldukus, skėtsakalius bei žaliąsias meletas.

Renginio dalyviai ieško žalvarnių. Nuotr. autr. Paulina Dubė

Po stebėjimų vyko linksmoji renginio dalis: žiūronų rungtynės „Aštriausia akis“, kur dalyviai varžėsi bandydami nuskaityti žalvarnių žiedus. Vakare – intelektualus protmūšis, pareikalavęs iš dalyvių ne tik žinių, bet ir kūrybiško mąstymo.

Varžybų akimirkos. Nuotr. autr. Paulina Dubė

Vakarinėje dalyje buvo apdovanoti aktyviausi renginio dalyviai, laimėję „Aštriausios akies”, „Žaibo” varžybas bei protmūšį.

Laimėtojai. Nuotr. autr. Justina Kuliešė

Taip pat Laimonas Šniaukšta skaitė pranešimą „Žalvarniai Lietuvoje ir kitose šalyse“ bei pristatė šiuo metu vykdomo projekto „Europinio žalvarnio (coracias garrulus) būklės gerinimas Lietuvoje” pirmuosius rezultatus.

Dalyviai klausosi pranešimų. Nuotr. autr. Justina Kuliešė

Taip pat entomologas Darius Mikalauskas supažindino su naktinių drugių pasauliu ir pakvietė visus išbandyti jų gaudymo praktikas sutemus.

Naktinių drugių stebėjimas. Nuotr. autr. Justina Kuliešė

Sekmadienį, susipakavę stovyklavimo reikmenis, dalyviai vėl skubėjo stebėti paukščių – vieni pakeliui į namus, kiti – aplankydami ornitologiniu požiūriu įdomias vietas.

Perinčių Lietuvoje žalvarnių būklė

Šiais metais pavyko nustatyti 8 perinčias žalvarnių poras (pernai buvo 9). Iš jų 6 poros perėjo sėkmingai, 2 – nesėkmingai. Visos perinčios poros aptiktos Druskininkų apylinkėse. Renginio metu taip pat buvo aptarti svarbiausi per sezoną atlikti darbai: papildomas inkilų kėlimas, senų inkilų valymas ir tvarkymas, apsaugų nuo plėšrūnų dėjimas, papildomas maitinimas, nuolatinis monitoringas, siųstuvų dėjimas žalvarniams, jų stebėjimas su siųstuvais, bei migracijos kelias. Druskininkų apylinkės išlieka svarbiausios žalvarnių perėjimo vietos, o be bendrų šių paukščių apsaugai skiriamų veiksmų kažin ar žalvarnių populiacija vis dar būtų išlikusi Lietuvoje.

Projekto „Europinio žalvarnio (coracias garrulus) būklės gerinimas Lietuvoje” pirmieji rezultatai

Nuo 2024 metų gegužės mėnesio vykdomas projektas „Europinio žalvarnio (coracias garrulus) būklės gerinimas Lietuvoje”. Renginio metu buvo aptarti pirmieji per metus pasiekti šio projekto rezultatai. Projekto partneris Lietuvos ornitologų draugija atliko monitoringą 105 taškuose Dzūkijos nacionaliniame parke, Šešuolių girioje, Aukštaitijos nacionaliniame parke ir Asvejos regioniniame parke. Šiaurės rytų Lietuvoje perinčių žalvarnių nepavyksta rasti nuo 2019 metų (paskutinė žinoma pora perėjo Utenos rajone 2018 metais, o kitais metais negrįžo), tad Druskininkų apylinkės išlieka svarbiausia žalvarnių perėjimo vietos. Taip pat patikrinta virš 80 inkilų, atnaujintos apsaugos nuo plėšrūnų. Įrengtos 6 lesyklos papildomam maitinimui, uždėti 3 siųstuvai.

Projekto vykdytojas Lietuvos zoologijos sodas 2024 m. rugsėjį užsakė žalvarnių pastato ir voljerų projektavimo darbus. Projektavimo paslauga buvo sėkmingai užbaigta 2025 m. liepos pradžioje. Planuojama artimiausiu metu įsigyti pastato ir voljerų statybos darbus. Vienas iš projekto tikslų – infrastruktūros, reikalingos žalvarnių veisimui, sukūrimas Lietuvos zoologijos sode. Siekiant šio tikslo: 2024 m. spalio pabaigoje iš Frankfurto zoologijos sodo į Lietuvą atgabenti 3 žalvarnių jaunikliai. 2025 m. liepos 16–18 dienomis įvykdyta išvyka į Vengriją, iš kurios parvežti dar 8 jaunikliai.

Dėkojame VĮ Druskininkų miškų urėdijai už šio renginio paramą, Audriui Norkūnui, kuris LOD narių tarpe, be jokios abejonės, yra daugiausia laiko ir energijos skyręs žalvarnio išsaugojimui pietinėje Lietuvoje. Neabejotinai jo pastangos nulėmė, kad mes dar galime Druskininkų apylinkėse grožėtis šiais nuostabiais paukščiais. Taip pat labai dėkojame LOD nariams Laimonui Šniaukštai ir Mildai Šniaukštienei, kurie taip pat prisideda prie šių retųjų paukščių apsaugos. Ir, be abejo, dėkojame visiems „Žalios varnos 2025“ dalyviams už bendras pastangas saugant žalvarnius Druskininkų apylinkėse.

Informacija parengta įgyvendinant projektą „Europinio žalvarnio (coracias garrulus) būklės gerinimas Lietuvoje”.

2025-07-29