Nebus gamtos – nebus ateities: Europa sprendžia būsimo biudžeto kryptį

Š. m. liepos 16 d. Europos Komisija pristatys pirmąjį pasiūlymą dėl daugiamečio finansinio plano po 2027 m.– sprendimą, kuris lems ES ekonominę ir aplinkosaugos kryptį artimiausiam dešimtmečiui.

Šiuo metu sprendžiamas gamtos finansavimo ir visos ES mastu vykdomų gamtos apsaugos projektų likimas, kartu ir piliečių saugumas, stabilumas bei gerovė. Europai vis dažniau susiduriant su ekstremaliais potvyniais, sausromis ir karščio bangomis, ekosistemos griūva, o kartu su jomis – ir visuomenės sveikatos, maisto saugumo bei verslo tęstinumo pamatai. Be aiškiai apibrėžto ir skirto biudžeto gamtos apsaugai ir atkūrimui, šios gyvybiškai svarbios pastangos rizikuoja būti nustelbtos trumpalaikiais interesais ir tęstine „kaip visada“ praktika.

„Nepakankamas gamtos finansavimas – tai ne tik neatsakinga, bet ir pavojinga. Naujas ES biudžetas – tai lemiama galimybė apsaugoti gamtą, nuo kurios priklausome, ir sustiprinti pilietinės visuomenės vaidmenį ekologinio virsmo kontekste. Čia kalbame ne tik apie gamtą – kalbame apie visos Europos Sąjungos atsparumo stiprinimą ir ilgalaikės gerovės užtikrinimą visiems piliečiams“, pabrėžia Anouk Puymartin, „BirdLife Europe“ politikos skyriaus vadovė.

Derybos dėl daugiamečio finansinio plano po 2027 m. – sprendžiamos Europos ateities išlaidos

Pasiūlymas dėl daugiamečio finansinio plano po 2027 m. pradeda dvejus metus truksiančias derybas, kurios nulems Europos Sąjungos išlaidų prioritetus ateinančiam dešimtmečiui. Šis procesas vyksta daugybinių, viena kitą persidengiančių krizių fone: karas Ukrainoje, klimato krizė, spaudimas viešiesiems finansams ir auganti socialinė nelygybė.

Atsižvelgiant į šiuos iššūkius, Europos Komisija planuoja reikšmingą ES biudžeto supaprastinimo reformą. Tikslas – pasiekti daugiau su mažesnėmis lėšomis. Tikimasi, kad naujasis daugiametis finansinis planas remsis lankstesniu, rezultatų siekimu pagrįstu biudžetavimo modeliu, įkvėptu Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF). Tai apima mažiau finansinių instrumentų, švelnesnes sąlygas valstybėms narėms bei didesnį dėmesį nacionaliniam planavimui ir rezultatams.

Numatomi du pagrindiniai finansavimo srautai:
● 27 nacionaliniai planai pagal bendrąjį valdymą, suteikiantys valstybėms narėms daugiau lankstumo biudžetavime ir įgyvendinime.
● Centralizuotas Konkurencingumo fondas, tiesiogiai valdomas Europos Komisijos, orientuotas į augimą ir inovacijas.

Ši struktūrinė pertvarka kelia rimtų rizikų aplinkosauginiams ir socialiniams prioritetams. Finansavimo decentralizavimas ir dėmesys konkurencingumui gali lemti trumpalaikių nacionalinių prioritetų dominavimą, kai tuo metu būtina ilgalaikė, visapusiška strategija, sprendžianti svarbiausias mūsų laikmečio krizes.

Biologinės įvairovės finansavimas, o kartu ir gamtos apsauga Europoje, atsidūrė ant ribos

Europos gamtos apsaugos ateitis tiesiogiai priklauso nuo to, ar būsimas ES biudžetas užtikrins tvirtą paramą biologinės įvairovės išsaugojimui. Netrukus vyksianti ES biudžeto reforma gali tapti lūžio tašku: ji gali įtvirtinti gamtą kaip strateginį prioritetą arba tyliai ją eliminuoti – atimant tikslinį finansavimą, politinį svorį ir priežiūros mechanizmus.

Nepaisant vis dažnėjančių klimato krizės padarinių visoje Europoje, biologinės įvairovės tema vis dar pavojingai stokojama politiniame diskurse. Tačiau sveika gamta – tai ne grėsmė, o mūsų svarbiausias sąjungininkas: tiek siekiant švelninti klimato kaitą, tiek prisitaikyti prie jos poveikio.

Jeigu biologinės įvairovės apsauga nebus integruota į šį daugiamečio finansinio plano etapą, kyla rimta grėsmė, kad ji bus nustumta į paraštes ar visiškai pamiršta. Pasekmės būtų pražūtingos Europos klimato prisitaikymo gebėjimams, maisto saugumui ir ilgalaikiam ekonominiam atsparumui.

Kad naujasis ES biudžetas būtų teisingas tiek gamtai, tiek piliečiams, būtina užtikrinti esmines apsaugos priemones:

1. Tikslinis finansavimas biologinei įvairovei
Šiuo metu galiojančiame daugiamečiame finansiniame plane numatytas 10 % biologinės įvairovės integravimo tikslas, tačiau ši priemonė nepasiteisino – ES programos nesugebėjo reikšmingai mobilizuoti lėšų gamtai. Vien integravimo nepakanka.

Gamtos apsauga turi būti aiškiai įvardyta kaip prioritetas kitame daugiamečiame finansiniame plane, skiriant jai atskirą ir apsaugotą biudžetą. Tokios lėšos būtinos ekosistemų atkūrimui, prisitaikymui prie klimato kaitos ir ilgalaikiam visuomenės atsparumui užtikrinti. Tik ilgalaikis, tikslinis finansavimas gali garantuoti, kad gamtos apsauga nebus nustelbta trumpalaikių politinių sprendimų.

Patirtis iš Belgijos rodo, kad tai ne tik būtina, bet ir ekonomiškai pagrįsta: naujausias mūsų Belgijos partnerių „Natagora“ ir „Natuurpunt“, kartu su WWF-Belgija atliktas tyrimas atskleidžia, kad kiekvienas į gamtą investuotas 1 euras visuomenei grąžina nuo 8 iki 51 eurų vertės naudos.

2. Išsaugoti ir plėsti LIFE programą – su centriniu valdymu
LIFE programa yra vienintelė specialiai aplinkai skirta ES finansavimo priemonė, per dešimtmečius įgyvendinusi tūkstančius sėkmingų, piliečių inicijuotų projektų biologinės įvairovės ir klimato srityse. Tai viena efektyviausių ES priemonių, padedančių pasiekti apčiuopiamų rezultatų vietoje.

LIFE skatina įsitraukimą ir dialogą tarp įvairių suinteresuotųjų šalių – ūkininkų, žvejų, verslų, universitetų, pilietinės visuomenės organizacijų bei valdžios institucijų. Šis bendradarbiavimu grįstas požiūris padeda įveikti visuomenės susiskaldymą ir siūlo praktiškus sprendimus.

Tačiau neseniai nutekėjusi informacija rodo, kad LIFE programa gali būti nutraukta po 2028 m. Toks sprendimas paneigtų daugelį metų kurtą pažangą ir bendradarbiavimą. Biologinės įvairovės ir klimato krizės sprendimas reikalauja koordinuotų veiksmų neapsiribojant valstybių sienomis.

Mes, kartu su 1 750 mokslininkų, pasirašiusių atvirą laišką, raginame išsaugoti ir išplėsti LIFE programą, užtikrinant centrinį jos valdymą. Tai būtina norint išlaikyti strateginį dėmesį, užtikrinti poveikį bei atskaitomybę.

3. Panaikinti žalingas subsidijas ir remti atsparius pragyvenimo šaltinius
Turint ribotus viešuosius išteklius, būtina kuo skubiau nutraukti aplinkai žalingų subsidijų teikimą. Šiuo metu kasmet Europos Sąjungoje net 34–48 milijardai eurų bendro finansuojamų subsidijų vis dar remia gamtai žalingą veiklą, ypač žemės ūkyje ir žuvininkystėje. Palaipsnis šių subsidijų atsisakymas leistų ženkliai sumažinti biologinės įvairovės nykimą ir atvertų galimybes finansuoti atkūrimą bei atsparumo stiprinimą.

Daugiau nei 30 % dabartinio ES biudžeto tenka žemės ūkio subsidijoms. Didžioji šių lėšų dalis skiriama tiesioginėms išmokoms už plotą – tokia sistema neproporcingai remia didžiausius ūkininkus ir žemvaldžius, tuo pačiu darant žalą aplinkai.

Panaši situacija ir jūrų sektoriuje – vertinama, kad nuo 5 iki 12 % ES jūrų, žuvininkystės ir akvakultūros fondų yra nukreipiami į subsidijas, kurios kenkia jūrinei aplinkai. Tai du kartus daugiau nei skiriama biologinės įvairovės apsaugai ir atkūrimui.

Netolygios ir žalingos subsidijos žemės ūkyje bei žuvininkystėje turi būti nukreiptos ten, kur jos kuria tikrą vertę – tiems žemės ir jūros naudotojams, kurie saugo gamtą, stiprina atsparumą klimato kaitai ir užtikrina teisingus, tvarius pragyvenimo šaltinius. Tiek sausumoje, tiek jūroje.

Parengta pagal Birdlife International medžiagą

2025-07-15