Botaninis monitoringas „LIFE Farms for Birds“ projekto teritorijose: 2024 metų apžvalga
2024 metų vasarą „LIFE Farms for Birds“ projekto teritorijose Lietuvoje vykdyta augalijos stebėsena atskleidė svarbią informaciją apie pievų bei šlapynių būklę, augalų rūšinę sudėtį ir gamtotvarkos priemonių efektyvumą.
Augmenija stebėta šiose teritorijose:
• Ginučių, Svylos pievose (Ignalinos r.),
• Pagilūtės šlapžemėse, Kūrinių, Biržijos ir Kretuono pievose (Švenčionių r.)
• Minkūnų durpyne (Rokiškio r.)
• Tulkiaragės polderyje (Šilutės r.)
• Amalvo polderyje (Marijampolės r.)
Svylos slėnyje galvijai ganomi visoje teritorijoje, įskaitant net aukštų viksvų ir nendrių plotus. Stebima, kad intensyvus ganymas paskatino nitrofilinių rūšių plitimą – tai augalai, mėgstantys azotu praturtintą dirvožemį. Medžių ir krūmų atžalos sunaikintos, tačiau rūšinė sudėtis ir gausumas liko stabilūs, naujų rūšių nerasta.
Ginučių kaimo pievose intensyviai ganomi galvijai, o kai kur matomos net traktorių provėžos. Nuganymo poveikis akivaizdus – sunaikintos medžių ir krūmų atžalos, o buvusi pievos augalų įvairovė labiau išlikusi tik už aptvaro ribų. Kol kas bendri rūšinės sudėties ir gausumo rodikliai nepakito, naujų rūšių nerasta.
2024 m. tikslinėse Pagilūtės šlapžemėse, Kūrinių, Biržijos ir Kretuono pievose tyrimams pasirinkta po vieną tvarkymo plotą, kuriuose apėjimo būdu fiksuotos visos induočių augalų rūšys bei nustatytas jų gausumas. Pagilūtės draustinio šlapynėje rasta 90 augalų rūšių, Kretuono saloje – 88, Biržijos pievose – 87. Mažiausia žolinių augalų įvairovė nustatyta Kūrinių apleistoje, pušelėmis apaugusioje buvusioje pievoje – tik 50 žolinių augalų rūšių. Biologinės įvairovės požiūriu vertingiausios yra Pagilūtės šlapiosios pievos ir Kretuono salos pievos. Daugiau informacijos apie šių plotų monitoringo rezultatus skaitykite čia.
Minkūnų durpyne šienauta visa teritorija, pašalinta biomasė, įrengti užtvankos hidrologiniam režimui reguliuoti. Atlikti hidrologinio režimo reguliavimo darbai – melioracijos grioviai patvenkti, įrengiant skersines užtvankas. Stebėtas pozityvus vandens pertekliaus poveikis – anksčiau išdžiūvusios vietos buvo apsemtos, palankios pelkių augmenijos plitimui. Stebėjimo metu durpyno teritorijoje fiksuota gausiai žydinti pelkinė mandrauninkė (Parnasia palustris) – žemapelkėms būdinga rūšis, nerasta 2023 m. Tyrimai rodo, kad galvijai galėtų sėkmingai sustabdyti beržų ir karklų plitimą.
Amalvo polderyje šienavimo darbai atlikti visoje teritorijoje. Nušienauta didžioji dalis pietinio, šlapesnio ploto, nupjauta žolė palikta, stebėjimo metu joje maitinosi keletas gervių ir baltasis garnys. Šiaurinėje, sausesnėje zonoje, žolė surinkta ir suvyniota. Augmenijos sudėtis ir gausumas išliko nepakitę, naujų rūšių neužfiksuota.
Tulkiaragės polderyje vyksta galvijų ganymas, teritorija nuganyta fragmentiškai iki pat vandenyje augančių nendrynų. Augmenija taip pat šienauta palei elektrinį aptvarą. Kaip ir kitose teritorijose, augmenijos rūšinė sudėtis ir gausumas liko nepakitę, o naujų rūšių nefiksuota.
2024 metų botaninė stebėsena „LIFE Farms for Birds“ projekto teritorijose parodė, kad taikomos gamtotvarkos priemonės – šienavimas, ganymas ir hidrologinė rekonstrukcija – veikia efektyviai, padeda išlaikyti ar atkurti natūralias buveines.
2025-04-16
Bendrai finansuoja Europos Sąjunga. Šiame straipsnyje išreiškiamas požiūris yra vien tik jo autoriaus ir nebūtinai atspindi oficialią Europos Sąjungos ar CINEA nuomonę. Nei Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos vykdomoji agentūra (CINEA), nei Europos Sąjunga nėra atsakingos už straipsnyje teikiamos informacijos panaudojimą.
2025-04-16