Surastas būdas kaip sumažinti jūros paukščių priegaudą
Paukščių priegauda žvejybos įrankiuose kasmet Baltijos jūroje pražudo iki 86600 jūros paukščių. Iš jų iki 49500 paukščių žūva žvejybiniuose statomuose tinkluose. Daugiausiai paukščių priegaudoje nuskęsta, Lenkijoje – 21300, Švedijoje – 17800 ir Danijoje bei Lietuvoje registruojamas panašus skaičius – 2700 paukščių per metus (Ramírez ir kt. 2024). Daugiausiai žūva ledinės antys, nuodėgulės, žilosios antys, paprastosios gagos, rudakakliai narai ir kitos rūšys. Šie skaičiai nesikeičia jau mažiausiai 20 metų. Dėl šios ūkinės veiklos nyksta saugomos jūrinės paukščių rūšys, kurios paskutiniais metais buvo įtrauktos į Lietuvos raudonąją knygą – ledinė antis, nuodėgulė.
Siekiant sumažinti priegaudos skaičius nuo 2015 metų Lietuvoje yra atliekami tyrimai siekiant surasti būdus kaip žvejybą tinklais padaryti labiau draugišką aplinkai ir sumažinti paukščių žūtis. Buvo išbandyta įvairios priemonės nuo baltų, žalių ir kitokių mirksinčių LED lempų, iki juodai baltų kvadratų pritvirtintų ant tinklų, bet nebuvo rasta jokių efektyvių reikšmingai mažinančių priegaudą priemonių. Visos taikytos priemonės buvo povandeninės, bet diskutuojant su žvejais ir stebint paukščių elgseną kilo idėjos išbandyti du metodus: tinklų statymą tamsiu paros metu ir prie tinklų plūdurus rišti plėšriuosius paukščius imituojančius aitvarus ir taip sumažinti paukščių priegaudą.
Po trijų metų nuoseklaus darbo surinkus duomenų iš daugiau nei 800 žvejybos atvejų buvo nustatyta, kad didžiausia rizika paukščiam žūti yra priekrantėje iki 20 m. gylyje kur žvejybos teritorija visiškai persidengia su paukščių mitybos teritorija. Šioje teritorijoje pavyko sėkmingai sumažinti paukščių žūtis tinkuose jei yra naudojami aitvarai prie tinklų. Paukščių priegauda sumažėja 54% naudojant aitvarus, o tinklus statant iš vakaro ir traukiant ryte paukščių priegauda sumažėja 64%, o abi priemones naudojant kartu priegaudą galima sumažinti iki 100%. Mažiausia paukščių priegauda registruota taikant naktinę žvejybą, kai žiauniniai tinklai statomi 2 valandos ir mažiau iki saulėlydžio ir ištraukiami iki saulės patekėjimo. Taikant šią žvejybą žuvies sugavimai nesiskiria nuo įprastos žvejybos laimikio. Šie žvejybos pakeitimo metodai leidžia ir toliau žvejams žvejoti ir tuo pačių išvengti nereikalingos paukščių žūties.
Teksto autorius Dr. Julius Morkūnas
Projektas finansuotas Vokietijos aplinkos apsaugos agentūros. Projekto partneriai:
Lietuvos ornitologų draugija, Klaipėdos universitetas ir Karališkoji paukščių apsaugos draugija.
2025-04-10
2025-04-10