Nardančių jūros paukščių priegauda yra aktuali visame pasaulyje, ne išimtis ir Lietuva. Remiantis ankstesnių vertinimų duomenimis, per vienerius metus vien tik Lietuvos Baltijos jūros priekrantės žvejybos įrankiuose gali žūti nuo 1000 iki 3000 retų ir nykstančių jūros paukščių pagrinde ledinių ančių ir nuodėgulių.
Norime pasidžiaugti, kad Lietuva tinkamai pasirodė renkant duomenis naujam Europiniam paukščių atlasui (trump. – EBBA2). Duomenų apie mūsų šalies perinčius paukščius rinkimą organizavo ir koordinavo Lietuvos ornitologų draugija (LOD). EBBA2 koordinatoriams buvo pateikta reikiama informacija apie 2013-2018 metais stebėtus Lietuvos paukščius visuose 50×50 km dydžio UTM kvadratuose. Tai pasiekta visų stebėtojų bei duomenų rinkimą organizavusios koordinacinės grupės narių bendro ir nuoširdaus darbo bei entuziazmo dėka.
Kovo 4 d. – Kovarnių diena. Kovarnių diena – sena lietuvių šventė, skirta pavasariui pašlovinti. Šiuo metu vis dar stebimi migruojantys kovai, o kai kur jau ir lizdus kraunantys. Senoliai šią dieną patardavo praverti tvartų duris, įleisti vidun saulės, kad gyvuliai galėtų pasidžiaugti ateinančiu pavasariu. Kai kur būdavo patariama gyvulius išleisti į lauką. Tikėta, kad jie greičiau augs, bus atsparesni ligoms, ištvermingesni.
Vasario 24 d. – vieversio diena. Tai – vienas iš pirmųjų sparnuočių, pavasarį sugrįžtančių į mūsų kraštą iš šiltųjų kraštų. Jis laikomas pavasario šaukliu. Nuo seno dirvinis vieversys dar vadinamas vyturiu ar vieversėliu buvo lietuvių artojų draugas bei nuolatinis palydovas. Šais metais pirmasis sugrįžęs paukštis (www.ornitologija.lt ir www.birdlife.lt informacija) stebėtas vasario 19 d. (Vytautas Eigirdas, Šilutės r., Sausgalviai ir Rimvydas Juškaitis. Šakių r. Karkazai ir Eugenijus Bersienevas Alytaus r. Likiškės). Pernai vieversiai stebėti anksčiau jau nuo vasario 14 d. Daugiau informacijos apie pirmuosius parskridusius paukščius rasite www.ornitologija.lt
Lietuvoje gyvena daugiau nei 30 000 skirtingų sistematinių grupių organizmų rūšių – nuo plika akimi neįžiūrimų, iki pačių stambiausių. Vienos organizmų rūšys žinomos kiekvienam, kitos – paslaptingos savo gyvenimo būdu, nepažintos, nors nebūtinai retos arba saugomos. Metų organizmų rinkimo ir viešinimo tradicija visame pasaulyje prisideda prie biologinės įvairovės pažinimo, išsaugojimo ir žinių sklaidos visuomenėje. Kaimyninėse valstybėse (Latvijoje, Estijoje) gamtininkų organizacijos kasmet skelbia metų organizmų rūšis. Populiarus ir visuomenės tiesioginis dalyvavimas kaupiant duomenis apie metų rūšis piliečių mokslo projektuose.
.png){kind=logo}
Maloniai kviečiame dalyvauti septintajame nacionaliniame vaikų piešinių konkurse „LIETUVOS PAUKŠČIAI 2021“. Konkursas vyks 2021 m. vasario 1–26 dienomis. Konkurso „Lietuvos paukščiai 2021“ tematika – „Lietuvoje žiemojantys paukščiai“
Lietuvos ornitologų draugijos sekretoriatą pasiekia nerimastingos žinios apie badaujančias ir prie žmonių gyvenamų vietų besibūriuojančias kurapkas, kur jos ieško maisto. Draugijos Tarybos sprendimu kreipiamės į šalies visuomenę – padėkime atšiaurios žiemos užkluptiems paukščiams.
Praėjusių metų gruodžio 24-31 d. jau keturioliktąjį kartą Lietuvos ornitologų draugija pakvietė savo narius ir visus norinčius dalyvauti Kalėdiniame paukščių stebėjimo maratone. Šiais metais dėl apriboto savivaldybių lankymo ir karantino buvo nuspręsta nedaryti renginio. Bet aktyvūs LOD nariai prašė tradicijų nelaužyti ir su taikytais apribojimais dalyvauti renginyje.
Pasaulyje kasmet žvejybos įrankiuose žūva apie 400 000 jūros paukščių, iš jų 76 000 vien tik Baltijos jūroje. Lietuvos ornitologų draugija kartu su vietos žvejais, jų asociacijomis sistemingai ieško efektyvių būdų, kaip sumažinti paukščių priegaudą neeliminuojant žvejybos. Kviečiame dalyvauti projekto „Jūros paukščių priegaudos mažinimo priemonių testavimas Baltijos jūros priekrantėje“ nuotoliniame rezultatų pristatyme, kuriame bus pristatyti projekto metu surinkti paukščių priegaudos mažinimo priemonių efektyvumo rezultatai ir pateiktos rekomendacijos paukščių priegaudai sumažinti.
Noriu nuraminti – ne, ateinančiais ar dar po kelių metų baltieji gandrai neišnyks, nes dar 2009-2010 m. mūsų šalyje buvo didžiausias šios rūšies perinčių porų skaičius. Bet tai buvo prieš dešimtmetį, kuomet dar šalyje tik kūrėsi intensyvios žemdirbystės ūkiai, herbicidais nebuvo nupurškiamos ištiesintų upelių pakrantės, o aukštais medžiais apaugę vienkiemiai dar nebuvo tapę istoriniu paveldu. O apie vienkiemius ganėsi pavienės karvutės, neretai avių šeimynėlė, stebuklu nebuvo tapęs ir darbinis arklys.