Seminarai organizuoti įgyvendinant Šiaurės ministrų tarybos (NORDEN) iš dalies finansuojamą projektą „Visuomenės dalyvavimas aplinkos apsaugos organizavime PAST teritorijose, sukuriant savanoriško monitoringo tinklą”. Projektą finansuoja Šiaurės ministrų taryba (NORDEN) (Nr. 80358).
Seminarai organizuoti įgyvendinant Šiaurės ministrų tarybos (NORDEN) iš dalies finansuojamą projektą „Visuomenės dalyvavimas aplinkos apsaugos organizavime PAST teritorijose, sukuriant savanoriško monitoringo tinklą”. Projektą finansuoja Šiaurės ministrų taryba (NORDEN) (Nr. 80358).
Keletas įdomių faktų apie paukščius…
Buvo vykdomas 2001-2002 metais. Jį finansavo Danijos ornitologų draugija ir Danijos Vyriausybė. Jo svarbiausias tikslas – išbandyti būdus ir kelius kaip spręsti pavojingose vietose sukrautų gandralizdžių apsaugos problemą. Šio projekto aktualumą patvirtino visuomenės viešas susirūpinimas ant elektros perdavimo linijų stulpų sukrautų gandralizdžių likimu, nes tokių gandralizdžių šalyje nuolat daugėja. Elektros tinklus prižiūrinčios organizacijos dėl tokio gandrų elgesio patiria nemažus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius. Mat tiesioginį kontaktą su gandralizdžiu turintys laidai per kelerius metus dėl korozijos suyra ir gali nutrūkti. Tai kelia pavojų greta tokio gandralizdžio gyvenantiems žmonėms ir gyvūnams. Elektros tinklų specialistai turi reguliariai tikrinti potencialiai pavojingas vietas su gandralizdžiais ir šalinti susidariusius gedimus. Taip pat nustatyta, kad su elektros laidais besiliečiantis gandralizdis yra savotiškas elektros energijos „vartotojas” ir, esant drėgnam orui, gali sukelti trumpą jungimą. Apskaičiuota, kad vienas ant elektros laidų sukrautas gandralizdis nuolat „naudoja” beveik tiek pat elektros energijos, kiek viena 60 W galios elektros lemputė. Be to, šiuo metu elektros linijose dažniausiai naudojamų atramų konstrukcijos nėra pritaikytos išlaikyti iki kelių šimtų kilogramų sveriantį gandralizdį, todėl yra didelė tikimybė, kad ant senos atramos surautas lizdas su atrama gali nuvirsti (atramai nulūžus). Dėl minėtų priežasčių elektros tinklų specialistai yra nepatenkinti tuo, kad gandrai taip pamėgo jiems nepritaikytas „lizdavietes”, ir, vadovaudamiesi Elektros tinklų priežiūros taisyklėmis gali nuo veikiančių elektros linijų gandralizdžius numesti. Tačiau šiuo metu galiojantis gyvūnijos apsaugos įstatymas draudžia naikinti gandrų lizdus. Taigi šių teisinių aktų prieštaravimas sukelia savotišką konfliktinę situaciją, skirtingose barikadų pusėse pastatydamas aplinkosaugos specialistus ir energetikus. Šis LOD projektas ir turėjo tikslą numatyti kelius ir būdus kaip šias problemas Lietuvoje spręsti ir atlikti nedidelį ir nebrangų praktinį parodomąjį eksperimentą.
Projektas pradėtas vykdyti 1997 m. Jis svarbus ryšium su miškotvarkos darbais. Svarbiausias tikslas yra surinkti įvairius duomenis ir informaciją apie retų, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą rūšių miško paukščių perimvietės bei tikslias lizdų lokalizacijos vietas. Tokia informacija aprūpinus Valstybinio miškotvarkos instituto specialistus, ruošiančius ūkinės veiklos miškuose projektus, galima geriau apsaugoti retas paukščių rūšis nuo miško darbų trikdymo, jų lizdų ir (arba) veisimosi buveinių sunaikinimo iškertant medžius su lizdais bei pakeičiant aplinką, kuri dėl ūkinės veiklos įtakos taptų veisimuisi visiškai nebetinkama.