Lietuvos ornitologų draugija (LOD) 2017 metų paukščiu paskelbė langinę kregždę (Delichon urbicum) – paukštį, gana plačiai paplitusį mūsų šalies miestuose ir miesteliuose, gerai žmonėms pažįstamą, vienų labai mylimą, kitų, deja, labai nepageidaujamą kaimyną.
Tradiciškai (jau 25-ą kartą !) Aukštadvaryje pasitinkame pavasarį švęsdami Pasaulinę Žemės dieną, kovo 20 –ąją. Ši diena minima per pavasario lygiadienį, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės taškuose. Kovo 20- osios rytą prie Aukštadvario mokyklų ir regioninio parko direkcijos bus iškeltos Žemės vėliavos, mokyklose vyks aplinkosauginės pamokos. Nuo 13.00 val. žemės ūkio mokyklos priešsalyje veiks mokinių darbų paroda- konkursas ,,Aš sveikinu pavasarį !“, kurią organizuoja Aukštadvario regioninio parko direkcija ir VĮ Trakų miškų urėdija. Parodoje laukiame spalvingų pavasarinių floristinių kompozicijų, įvairių dydžių ir modelių inkilų sparnuočiams, plakatų aplinkosaugine tema iš Aukštadvario, Onuškio, Bijūnų mokyklų. Kovo 23-ąją Aukštadvario regioninio parko direkcijos kiemelyje vyks parodos dalyvių apdovanojimai, mokinių meninė programa.
Lietuviai nuo senovės kovo 10 dieną minėjo 40-ties paukščių dieną, kuri simbolizavo mūsų krašto paukščių sugrįžimą, kas kaimo žmogui būdavo rodikliu planuoti ar net pradėti kasmetinius ūkio darbus. Etnografai ir gamtininkai mano, jog „40-ties paukščių diena“ taip pavadinta, nes apytikriai tiek įprastų (paprastam žmogui pažįstamų) paukščių rūšių iš Lietuvos išskrenda žiemoti į svetimas šalis, o pavasarį sugrįžta į gimtinę. Senoliai tikėjo, kad jei šią dieną pašąla, šalnos laikysis dar 40 parų. Šią dieną šeimininkėms būdavo patariama iškepti 40 bandelių su „snapeliais“, kad vasarą javai gerai derėtų. Šios bandelės buvo dar vadinamos „špokiukais“. Kai kur, ypač Žemaitijoje, manyta, kad šią dieną reikia praleisti „savam lizde“, t.y., su savo šeima. Tikėta, kad šią dieną kur nors toliau iš namų išvažiavus, užsitrauksi nesutarimą su saviškiais ir su kaimynais. Tačiau, bet kuriuo atveju, ši data siejama su masiniu paukščių parskridimu. Šių metų ankstyva pavasario pradžia tikrai pateisino šią etnokultūrinę datą – šiai dienai į Lietuvą sugrįžo kiek daugiau nei keturiasdešimt rūšių – belieka stebėtis mūsų protėvių pastabumu.
Lietuvos ornitologų draugija šiais metais vėl ėmėsi iniciatyvos rinkti paukščių fenologinių stebėjimų duomenis. Šiais metais renkami paukščių pavasarinės migracijos, veisimosi, pasiruošimo rudeninei migracijai, rudeninės migracijos ir žiemojimo fenologinių fazių stebėjimai. Ši informacija yra labai svarbi tiek pažintine bei moksline, tiek gamtosaugine prasme. Paukščiai yra vienas svarbiausių „gamtinio kalendoriaus” elementas, nes yra lengvai pastebimi, atspindi klimatines sąlygas platesniame regione (lyginant su augalais ar vabzdžiais, kuriems įtaka daro orai vietos lygmenyje), gerai iliustruoja klimatinius pokyčius. Net ir mažiausi pasikeitimai paukščių fenologijoje gali reikšti klimato kaitos pokyčius arba žmogaus neigiamos veiklos padarinius, todėl labai svarbu paukščių fenologijos duomenis vesti, kuo atidžiau ir stengtis toje pačioje vietoje ar rajone duomenis registruoti keletą metų iš eilės. Ypač vertingos žinios apie paukščių fenologinius reiškinius ne vien tik atskiroje vietoje, bet ir visoje šalies teritorijoje, ką gali surinkti tik gausus stebėtojų būrys.
Dirvinis vieversys. Nuotraukos autorius Dalia Račkauskaitė
Lietuvos ornitologų draugija dėkoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui (toliau SRTRF) 2017 metais suteikusiems 4 000 paramą projekto „Žurnalas „Paukščiai“- norintiems stebėti ir pažinti“ vykdymui. Šis aplinkosauginio švietimo projektas skirtas gamta besidominčiai visuomenei, o jo finansavimas palaiko bene vienintelį specializuotą paukščių tematikos žurnalą „Paukščiai“, kuris reguliariai leidžiamas nuo 2009 m. ir skirtas supažindinimui su vienos iš aplinkos pokyčių indikatorių – paukščių – padėtimi ir pokyčiais Lietuvoje, gamtosaugos problemų viešinimui, ekologinių žinių skleidimui, visuomenės informavimui apie šalyje ir pasaulyje vykstančius aplinkosaugos procesus ir kt.
Pasirodė naujas LOD žurnalo „PAUKŠČIAI“ Nr.32. Šiuo metu galite susipažinti su jo turiniu.
Viršelyje: Kranklys (Corvus corax). Jono Kazlausko nuotrauka
Greitai pasirodys naujas LOD žurnalo „PAUKŠČIAI“ Nr.31. Šiuo metu galite susipažinti su jo turiniu.
Viršelyje: Juodasis gandras (Ciconia nigra). Rimanto Nalivaikos nuotrauka
Pasirodė naujas LOD žurnalo „PAUKŠČIAI“ Nr.30. Šiuo metu galite susipažinti su jo turiniu.
Viršelyje: Ankstyvoji pečialinda (Phylloscopus trochilus). Remigijus Gegelevičius
Lietuvos ornitologų draugija su partneriais – Pajūrio planavimo ir tyrimų bei Lietuvos energetikos institutais, nuo 2015 m. vasario mėnesio 2009–2014 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo LT03 programos „Biologinė įvairovė ir ekosistemų funkcijos“ ir nuosavomis lėšomis įgyvendina projektą „Vėjo energetikos plėtra ir biologinei įvairovei svarbios teritorijos (sutrump. – VENBIS)“. Projekto įgyvendinimo eiga ir rezultatai buvo pristatyti 2016 m. balandžio 15 d. vykusiame antrajame projekto informaciniame renginyje, kuriame dalyvavo LR Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai.
2016 m. balandžio 9 d. Kaune vykusio Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) narių visuotinio susirinkimo metu jo dalyviai buvo supažindinti su nuo 2015 m. vasario mėnesio vykdomo 2009–2014 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo projekto „Vėjo energetikos plėtra ir biologinei įvairovei svarbios teritorijos (sutrump. – VENBIS)“ rezultatais.