LOD kasmet vykdo įprastų paukščių populiacijų stebėseną (monitoringą). Svarbiausias šios stebėsenos komponentas – paukščių apskaitos. Šis pastovus projektas sulaukė plataus tarptautinio pripažinimo. Gauti rezultatai panaudojami praktiškai ir jų panaudojimo sritis plečiasi. Juos teikiame BirdLife International, Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijoms, EUROSTAT‘ui, EBPO organizacijai. Lietuvoje tai ilgiausiai vykdomas paukščių tyrimo projektas. Mūsų šalyje ir kitose valstybėse tokius projektus vykdo savanoriai paukščių apskaitų vykdytojai kartu su mokslininkais-profesionalais. Mūsų taikomų apskaitų metodika yra nesudėtinga, dalyvavimo išlaidos mažos.

Deja, pakankamą kvalifikaciją turinčių apskaitų vykdytojų, gebančių gamtoje nustatyti daugumą paukščių rūšių iš išvaizdos bei iš jų balsų, nepakanka. Jei Jūs turite tokią kvalifikaciją ir norėtumėte tapti apskaitos vykdytoju/vykdytoja vienoje ar keliose vietovėse, ar sužinoti apie paukščių apskaitas detaliau, parašykite projekto koordinatoriams adresu Renata.Kiserauskaite@birdlife.lt arba Petras.Kurlavicius@birdlife.lt Nurodykite savo telefono numerį. Mes susisieksime su Jumis.

Daugelio LOD narių prašymų ir šiais metais organizavome 15 -tąjį Kalėdinį paukščių stebėjimo maratoną. Šioje tradicinėje akcijoje kvietėme dalyvauti visus – tiek patyrusius, tiek pradedančiuosius paukščių stebėtojus ar tiesiog žmones mylinčius paukščius.

Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) narius ir jų šeimos narius kviečiame prisijungti į nuotolinius ZOOM susitikimus, kuriuose dalinsimės aktualijomis ir klausysimės pranešimų. 2022 m. vasario 21 d. 18 val. įvyks jau ketvirtasis LOD narių susitikimas, kuriame svečiuosis LOD direktorius Liutauras Raudonikis ir LOD narė Gintarė Grašytė. 

Šiemet kaip niekada ilgai didžiuliai plotai Nemuno deltoje - migruojančių ir perinčių paukščių rojuje, slypi po vandeniu. Prasidėjęs gruodyje, potvynis užliejo tūkstančius hektarų daugiamečių pietų, kurios yra labai svarbios migruojančioms žąsims ir gulbėms. Čia trumpam stabteli ir iš žiemoviečių Graikijoje pakeliui į Norvegijos šiaurę skrendančios mažosios žąsys - rečiausios Europoje perinčios žąsys. Nemuno deltos pievos bei Senrusnės ir Sennemunės ežerų apylinkės - vienos svarbiausių mažųjų žąsų sustojimo vietovių Lietuvoje. 

Minint Tado Ivanausko (1882–1970) 140-ąsias gimimo metines, Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekoje nuo 2022 m. vasario 9 iki kovo 9 d. eksponuojama paroda „Tegul kiekvienas atiduoda visa, ką gali savo gimtajam kraštui…“. Akademikui Tadui Ivanauskui – 140 metų“.

Svencelės pelkė – vienintelė jūrinės kilmės aukštapelkė Lietuvoje, kurioje žmogus durpių gavybos tikslais nesunaikino tūkstantmečiais susiformavusios pelkinės augalijos. Deja, XX amžiuje ji buvo stipriai nusausinta, ko pasėkoje sutriko natūralūs pelkė raidos procesai – ėmė keistis pelkinių augalų bendrijos, atviros aukštapelkės plynės pradėjo sparčiau apauginėti sumedėjusia augalija, išnyko dalis atviroms aukštapelkėms būdingų paukščių, kažkada perėjusių šioje pelkėje.

Jau penkiasdešimt vieneri metai kai 1971-aisiais vasario 2 dieną Irano mieste prie Kaspijos jūros – Ramsare, buvo pasirašyta tarptautinė pelkių ir seklių vandenų apsaugos konvencija, skirta išsaugoti svarbiausias Žemės šlapynes, kurios svarbios regiono ar pasaulinėms ekosistemoms, klimatui, retų rūšių apsaugai, vietos žmonių gyvenamoms sąlygoms – maisto, vandens, bendrai aplinkos kokybei – ir jų palaikymui (teisiškai konvencija įsigaliojo 1975 metais). Konvenciją siejant su jos pasirašymo vieta, ją sutrumpintai vadina tiesiog Ramsaro konvencija. Konvencijos tikslas – išsaugoti svarbiausias Žemės šlapynes (pelkes, ežerus, upių slėnius ir deltas, lagūnas ir kt.), kurios svarbios vietovės ar regiono ekosistemoms, pasaulio klimatui, vietos žmonių gyvenamo sąlygoms. Kasmet nevyriausybinės organizacijos, regioninių parkų direkcijos organizuoja renginius paminėti šiai dienai.

Veisiejų ir Niedaus ežerų salose atlikti buveinių tvarkymo darbai. Salose nušienautos aukštos žolės, įsigalinčios nendrės. Alinančiais šienavimais sutvarkyta ne tik vandens paukščių kolonijos teritorija, bet ir plačios vietovės aplink ją. Stengtasi kuo labiau atverti salas, suformuoti žemaūgę augmeniją. Norint užtikrinti sėkmingą upinių žuvėdrų perėjimą, taip pat nupjauti klampūs nendrynai, kuriuose veisdavosi gervės.

Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) narių metinio susirinkimo sprendimu, tęsiant ilgametes tradicijas, 2022 „metų paukščiu“, pasirinko rudagalvę antį (Aythya ferina). Kaip ir ankstesniais metais, šios akcijos pagrindiniai tikslai – atkreipti visuomenės ir aplinkosaugos institucijų dėmesį į šią nykstančią sparnuočių rūšį, kuriai reikalingas žmonių išskirtinis dėmesys bei specialios apsaugos priemonės, o taip pat išsiaiškinti tikrąją rūšies populiacijos būklę šalyje.

Lietuvos ornitologų draugija kartu su partneriais vykdo projektą „Suinteresuotų institucijų pajėgumų pritaikymas gerinant upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugos būklę Lietuvoje“ LIFE17NAT/LT/000545. Pagrindinis projekto tikslas yra pagerinti upinių ir mažųjų žuvėdrų perinčių populiacijų būklę jų apsaugai skirtose teritorijose, tinkamai tvarkant jų veisimosi buveines bei taikant kitas šioms rūšims svarbias apsaugos priemones.