Lietuvoje gyvena daugiau nei 30 000 skirtingų sistematinių grupių organizmų rūšių – nuo plika akimi neįžiūrimų, iki pačių stambiausių. Vienos organizmų rūšys žinomos kiekvienam, kitos – paslaptingos savo gyvenimo būdu, nepažintos, nors nebūtinai retos arba saugomos. Metų organizmų rinkimo ir viešinimo tradicija visame pasaulyje prisideda prie biologinės įvairovės pažinimo, išsaugojimo ir žinių sklaidos visuomenėje. Kaimyninėse valstybėse (Latvijoje, Estijoje) gamtininkų organizacijos kasmet skelbia metų organizmų rūšis. Populiarus ir visuomenės tiesioginis dalyvavimas kaupiant duomenis apie metų rūšis piliečių mokslo projektuose.

Maloniai kviečiame dalyvauti septintajame nacionaliniame vaikų piešinių konkurse „LIETUVOS PAUKŠČIAI 2021“. Konkursas vyks 2021 m. vasario 1–26 dienomis. Konkurso „Lietuvos paukščiai 2021“ tematika – „Lietuvoje žiemojantys paukščiai“

Lietuvos ornitologų draugijos sekretoriatą pasiekia nerimastingos žinios apie badaujančias ir prie žmonių gyvenamų vietų besibūriuojančias kurapkas, kur jos ieško maisto. Draugijos Tarybos sprendimu kreipiamės į šalies visuomenę – padėkime atšiaurios žiemos užkluptiems paukščiams. 

Jau penkiasdešimt metų praėjo kai 1971-aisiais vasario 2 dieną Irano mieste prie Kaspijos jūros – Ramsare, buvo pasirašyta tarptautinė pelkių ir seklių vandenų apsaugos konvencija, skirta išsaugoti svarbiausias Žemės šlapynes, kurios svarbios regiono ar pasaulinėms ekosistemoms, klimatui, retų rūšių apsaugai, vietos žmonių gyvenamoms sąlygoms – maisto, vandens, bendrai aplinkos kokybei – ir jų palaikymui (teisiškai konvencija įsigaliojo 1975 metais). Konvenciją siejant su jos pasirašymo vieta, ją sutrumpintai vadina tiesiog Ramsaro konvencija. Konvencijos tikslas – išsaugoti svarbiausias Žemės šlapynes (pelkes, ežerus, upių slėnius ir deltas, lagūnas ir kt.), kurios svarbios vietovės ar regiono ekosistemoms, pasaulio klimatui, vietos žmonių gyvenamo sąlygoms. Kasmet nevyriausybinės organizacijos, regioninių parkų direkcijos organizuoja renginius paminėti šiai dienai.

Šių metų sausio 29-31 dienomis (penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį) Lietuvos ornitologų draugija rengia akciją „Paukščiai prie mano namų“, kurioje gali dalyvauti visi gamtai ir paukščiams neabejingi žmonės. Tikimės, kad tai taps tradiciniu kasmet organizuojamu žmogaus kaimynystėje žiemojančių paukščių surašymo renginiu, kurio metu surinkti duomenys leis įvertinti atskirų paukščių rūšių skaičiaus kaitą, o visuomenei suteiks galimybę stebėti sparnuočių gyvenimą ir geriau pažinti mūsų krašte žiemojančius paukščius. Šiais metais (2021) akcija skaičiuoja penktus metus. 

Praėjusių metų gruodžio 24-31 d. jau keturioliktąjį kartą Lietuvos ornitologų draugija pakvietė savo narius ir visus norinčius dalyvauti Kalėdiniame paukščių stebėjimo maratone. Šiais metais dėl apriboto savivaldybių lankymo ir karantino buvo nuspręsta nedaryti renginio. Bet aktyvūs LOD nariai prašė tradicijų nelaužyti ir su taikytais apribojimais dalyvauti renginyje.

Pasaulyje kasmet žvejybos įrankiuose žūva apie 400 000 jūros paukščių, iš jų 76 000 vien tik Baltijos jūroje.  Lietuvos ornitologų draugija kartu su vietos žvejais, jų asociacijomis sistemingai ieško efektyvių būdų, kaip sumažinti paukščių priegaudą neeliminuojant žvejybos. Kviečiame dalyvauti projekto „Jūros paukščių priegaudos mažinimo priemonių testavimas Baltijos jūros priekrantėje“ nuotoliniame rezultatų pristatyme, kuriame bus pristatyti projekto metu surinkti paukščių priegaudos mažinimo priemonių efektyvumo rezultatai ir pateiktos rekomendacijos paukščių priegaudai sumažinti. 

Noriu nuraminti – ne, ateinančiais ar dar po kelių metų baltieji gandrai neišnyks, nes dar 2009-2010 m. mūsų šalyje buvo didžiausias šios rūšies perinčių porų skaičius. Bet tai buvo prieš dešimtmetį, kuomet dar šalyje tik kūrėsi intensyvios žemdirbystės ūkiai, herbicidais nebuvo nupurškiamos ištiesintų upelių pakrantės, o aukštais medžiais apaugę vienkiemiai dar nebuvo tapę istoriniu paveldu. O apie vienkiemius ganėsi pavienės karvutės, neretai avių šeimynėlė, stebuklu nebuvo tapęs ir darbinis arklys.

Jau ne kartą rašėme apie paukščių pamėgtą vietovę Nemuno salose ties Lipliūnais, netoli Druskininkų. Jose kūrėsi skaitlingos upinių ir mažųjų žuvėdrų kolonijos, perėjo rudagalviai kirai, pempės, upiniai kirlikai, raudonkojai tulikai, krantiniai tilvikai ir kiti sparnuočiai. Projekto metu didžioji sala buvo nuolat tvarkoma, kad ji neužaugtų krūmais ir aukštomis žalomis. 

Žiemojančių vandens paukščių apskaitos Lietuvoje jau tradicinė Lietuvos ornitologų draugijos iniciatyva siekiant ne tik planuoti žiemojančių paukščių apsaugą, bet ir vertinant Vakarų Palearktikos vandens paukščių populiacijų gausą. Nors šią žiemą turime daug apribojimų susijusių su COVID-19 pandemijos valdymo priemonėmis, bet laikydamiesi reikalavimų galime atlikti apskaitas savo gyvenamosios ar darbo teritorijų apylinkėse.