Lietuvos ornitologų draugija sieks išsaugoti Svencelės pelkės gamtines vertybes
Klaipėdos ir Šilutės r. sandūroje esanti Svencelės pelkė – viena iš nedaugelio lagūninės kilmės pelkių Lietuvoje. XX amžiuje jos hidrologinis režimas buvo pažeistas, ją apjuosus sausinimo grioviais, dėl ko sutriko natūrali pelkės pusiausvyra ir jos gyvavimo procesai – atviruose pelkės plotuose įsitvirtino ir suvešėjo anksčiau jiems nebūdinga sumedėjusi augalija, keitėsi jos struktūra, dėl ko išnyko retos paukščių rūšys. Dalis pokyčių lieka nežinomi, nes trūksta duomenų apie ankstesniu laikotarpiu čia buvusias gamtines vertybes. Galiausiai, sausėjant pelkei padidėjo gaisrų pavojus, sausinimo kanalais organiniai nešmenys patenka į Kuršių marias (tiesiogiai arba per Vilhelmo kanalą), kas prisideda prie marių eutrofikacijos didėjimo. Belieka pasidžiaugti, kad Svencelės pelkės nespėta ‚įsisavinti‘ durpių gavybai, todėl ji nėra taip drastiškai pažeista kaip Aukštumalos ar Tyrų pelkės. Nors nedidele apimtimi durpių kasyba buvo pradėta ir Svencelės pietinėje dalyje. Tačiau, nors ir apsausinta, pelkė išsaugojo savo ypatybes su atvirais aukštapelkės plynės bei jose telkšančių ežerokšnių plotais. Todėl jai suteiktas valstybinio telmologinio, o vėliau ir buveinių apsaugai svarbios teritorijos (BAST) statusas.
Siekiant išsaugoti likusias gamtines vertybes bei, kiek įmanoma, atkurti pažeistą pelkės hidrologinį režimą, tuo pačiu sumažinant joje sukaupto anglies dvideginio bei organinių medžiagų patekimą į aplinką, Lietuvos ornitologų draugija (LOD) pradėjo vykdyti projektą „Svencelės pelkės apsaugos būklės gerinimas“ (toliau – Projektas), kurio tikslas – atkurti Svencelės pelkės palankią apsaugos būklę, atstatant pelkės hidrologinį režimą bei atkuriant retų ir nykstančių paukščių ir augalų buveines. Ornitologiniu požiūriu yra ypač svarbu išsaugoti (o gal jau ir atkurti, nes paskutinių metų situacija nežinoma) dirvinio sėjiko perinčią populiaciją. Šio siekio svarbą parodo ir 2017 m. Aplinkos ministro patvirtintas Svencelės pelkės dirvinio sėjiko apsaugos veiksmų planas. Projekto veiklos tęsis iki 2023 m. balandžio mėnesio, o finansavimą skyrė tarptautinis Baltijos jūros apsaugos fondas (angl. Baltic Sea Conservation Foundation).
Numatytos Projekto veiklos apima pelkės hidrologinio režimo atkūrimo techninio-inžinierinio projekto parengimą bei praktinį jo įgyvendinimą, pažeistų buveinių tvarkymo darbus (daugumoje, sumedėjusios augalijos pašalinimą), teritorijos gamtotvarkos plano atnaujinimą bei jo patvirtinimą, hidrologinio ir saugomų gamtinių vertybių monitoringo schemos parengimą, kartu pateikiant dabartinius stebimų pelkės parametrų rodiklius. Projektas bus įgyvendinamas bendradarbiaujant su VĮ „Valstybinių miškų urėdija“, Kuršių nerijos nacionalinio parko specialistais, atsakingais už Svencelės būklės stebėjimą, kartu į projekto veiklas įtraukiant ir vietos bendruomenę. Įgyvendinus projektą tikimasi, kad bus atkurta natūrali pelkės pusiausvyra, kuri užtikrins gamtinių vertybių išlikimą ilgalaikėje perspektyvoje.
Duomenys apie Svencelės pelkės buvusias ir šiuo metu aptiktas gamtines vertybes artimiausiu metu bus parengti atskira informacija.
Svencelės pelkė. Leono Jarašiaus nuotrauka
Fondas