Plėšriesiems paukščiams, lygiai taip pat, kaip ir kitiems, mūsų pagalba žiemą yra reikalinga, tačiau rengiantis maitinti plėšriuosius paukščius reikėtų įvertinti ar turėsite galimybę juos maitinti visą žiemą. Pelėdoms maitinimo reikia mažiau nei plėšriesiems, jas galima maitinti pelėmis.
Lesinti vandens paukščius rekomenduojama tik žiemą neužšąlančiuose vandens telkiniuose (didžiosios šalies upės) kai krantus sukausto ledas ir paukščiai (gulbės, didžiosios antys) sunkiai pasiekia maistą.
Norint rūpintis vandens paukščiais juos reikėtų maitinti kasdien, o gulbes net tris kartus per dieną. Maitinant vandens paukščius lesalą geriausia berti prie ledo properšų ar tiesiai į vandenį.
Gulbės nebylės. Boris Belčev nuotrauka
Didžiojoje Britanijoje šios apskaitos vykdomos jau beveik 50 metų, o jose kasmet dalyvauja apie 0,5 milijono šios šalies gyventojų. Tai didžiausias tokio pobūdžio renginys, kurio metu surinkti duomenys panaudojami paukščių populiacijų gausos pokyčiams stebėti. Panašios sodybose besilankančių paukščių apskaitos vykdomos daugelyje Europos valstybių, JAV ir Kanadoje. Tai populiarus ir žmonių labai mėgiamas renginys, kurio metu žmonės savo malonumui praleidžia vieną valandą stebėdami ir skaičiuodami savo gyvenamoje aplinkoje besilankančius paukščius, tuo pačiu geriau pažindami mus supančią aplinką ir įvertindami mūsų kuriamos aplinkos poveikį paukščiams. Daugelyje šalių paukščiai prie namų skaičiuojami ir veisimosi ar net sezoninių migracijų metu.
Geriausia medžiaga uoksiniams inkilams – lapuočių medžių rąsteliai su išpuvusia šerdimi. Tuomet lengva išskobti jų vidų. Galima gaminti uoksus ir iš sveikų sausų drebulių, liepų, juodalksnių ir kitokių medžių rąstelių.
Žodis „inkilas“ visuomenėje dažniausiai asocijuojasi su standartine keturkampe lentine dėžute, turinčia dugną, stogelį ir landą paukščiams įlysti. Tačiau šis žodis apima kur kas platesnę sąvoką.
Yra daug įvairiausių inkilų formų ir jų pagaminimo būdų. Bene populiariausi yra uoksiniai ir lentiniai inkilai.
Lentinių inkilų gamybai geriausia tinka 1,5-2,5 cm storio sausos nedaug ar visiškai neobliuotos lentos. Stogeliui parenkama truputį storesnė lenta, nes jis greičiausiai pūva. Jo kraštai gali būti iškišami 2-3 cm į šonus (pagal galimybę) ir 4-6 cm į priekį (būtina, kad nepasiektų plėšrūnai). Specialiai pakreipto ar dvišlaičio stogelio daryti neverta. Dugnas kalamas ne iš apačios, kaip dažnai daroma, bet įleidžiamas į inkilo vidų, kad greitai nesupūtų ir neiškristų. Dugnelyje būtų labai gerai išgręžti bent 5 skylutes su grąžteliu, kad pasišalintu perteklinė drėgmė.
Dažniausiai gaminamų inkilų matmenis pateikiame brėžinyje ir lentelėje. Jei norėsite gaminti kitokios konstrukcijos ar kitos paskirties inkilą, dėl konsultacijos kreipkitės į Lietuvos ornitologų draugijos sekretoriatą.
Inkilų specialiai dažyti ir impregnuoti medžio apsauginėmis medžiagomis nereikėtų. Jų paskirties laiką prailgina drenažas ir ventiliacija.
Inkilo sukalimas yra tik viena darbo dalis, antras nemažiau svarbus uždavinys – teisingai jį iškelti. Inkilus galima kelti visur – miškuose, parkuose, soduose, tačiau pati inkilo iškėlimo vieta parenkama priklausomai nuo to, kam jie skiriami. Smulkiems uoksiniams paukščiams inkilus galima kelti visuose miškuose. Bukučiai užims tik pribręstančiuose ir brandžiuose mišriuose medynuose iškeltus inkilus. Varnėnams labiausiai tinka pamiškės, sodai, parkai.
