birdlife.lt - Mes dirbame paukščiams ir žmonėms

Žvejai, leiskite paukščiams sėkmingai išsiauginti palikuonis!

Važiuojant keliu Kaunas – Klaipėda tenka stebėti Krivėnų tvenkinio saloje įsikūrusius žvejus. Jie į gyvybe knibždančią salą susitempią ne tik meškeres, bet ir kėdes, stovus meškerėms, valtis ir kitą žvejybai reikalinga įrangą. Visa tai neatrodytų baisu, jei ne tūkstančiai klykiančių kirų, kurie stebi kaip ant jų lizdų su ką tik sudėtais kiaušiniais vaikšto „akli“ ir „kurti“ žvejai. Be galo skaudu žiūrėti, kai į perėjimo vietas po ilgų kelionių iš žiemojimo vietų sugrįžę paukščiai, radę atokesnę palikuonių auginimo vietelę, nesugeba kovoti prieš visur esančius žvejus. 
 
Žinoma, rudagalviai kirai neturi išskirtinio apsaugos statuso. Tačiau stebint šaltakraujišką paukščių trikdymą jų perėjimo vietose kyla klausimas ar tikrai žvejai yra tokie geranoriški gamtos sergėtojai kaip dedasi? Dar blogiau, kad žvejai kiekviena kartą saloje įsikuria vis naujoje vietoje, ko pasekoje sunaikinama daugybė kirų ir upinių žuvėdrų dėčių.
 
Rudagalvis kiras (Larus ridibundus). Renato Jakaičio nuotrauka. www.birdpix.lt
 
Deja, panašus beširdiškas žvejų elgesys stebimas ir kituose šalies vandens telkiniuose: Kalvių karjere, kuris paskelbtas paukščiams svarbia teritorija, ir kur dėl žvejų lankymosi be rudagalvių kirų, kenčia čia saugomos upinės žuvėdros ir ypač reti juodakakliai kragai. Tačiau labiausiai pažeidžiamos yra smėlėtose Nemuno ir Neries upių salose perinčios mažosios bei upinės žuvėdros, kurios negali sėkmingai užauginti palikuonių dėl, kad ir trumpam (nors pusdieniui), apsistojusių žvejų. Gamtininkui turbūt nėra kraupesnio vaizdo nei smėlio saloje įsikūrusio žvejo ir virš jo visą dieną ‚aliarmuojančių‘ mažųjų žuvėdrų, kurios atrodo tokios gležnos ir akivaizdu, kad nieko negali padaryti su meškere sėdinčiam atėjūnui bei apginti savo palikuonių.
 
Mažoji žuvėdra (Sternula albifrons). Sauliaus Karaliaus nuotrauka. www.birdpix.lt
 
Upinė žuvėdra (Sterna hirundo). Rimanto Eitmano nuotrauka. www.birdpix.lt
 
Stipriai nuo žvejų nukenčia ir juodosios žuvėdros, kurios lizdus suka sekliose įlankose ant viršvandeninės augalijos, dažniausiai alijošinių aštrių bei lūgnių. Dėl žuvų gausos tokias vietas lanko žvejai, kurie neretai nulemia žuvėdrų lizdų žūtį. Būtent dėl žvejų lankymosi juodosios žuvėdros išnyko Kazimieravo paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje (PAST), labai nesėkmingai peri Čedaso PAST ir kitose vietose.
 
Juodoji žuvėdra (Chlidonias niger). Valdimanto Grigonio nuotrauka. www.birdpix.lt
 
Todėl kreipiamės į visus žvejus mėgėjus, prieš pradedant žvejoti („užmetant meškerę“), apsidairyti aplinkui ir pasižiūrėti ar virš galvos neklykia baimės apimtos juodosios, mažosios bei kitos  žuvėdros. Jų panika yra suprantama, nes kažkur netoliese yra jų lizdai. Tuo tarpu žuvų yra visame telkinyje, todėl labai prašome žvejų kurtis tik ten, kur neperi paukščiai. Juolab veisimosi sezonas trumpas ir paukščių nevalia trukdyti tik gegužės – liepos mėnesiais. Tačiau šis laikotarpis yra ypač svarbus sparnuočiams ir nuo jo priklauso ar ir ateityje vandens telkiniuose matysime grakščias žuvėdras ar triukšmingus bei gyvybės jiems suteikiančius kirus.
]]>

Reti stebėjimai

2024-04-17
Circus macrourus
2024-04-15
Sylvia atricapilla
2024-04-07
Anthus trivialis
2024-04-13
Motacilla cinerea
2024-04-01
Ficedula hypoleuca
2024-04-01
Phylloscopus collybita
2024-04-17
Aix galericulata
2024-04-07
Locustella luscinioides
2024-04-02
Actitis hypoleucos
2024-04-17
Acrocephalus schoenobaenus
Įvesti naują Visi stebėjimai