Projekto "Suinteresuotų institucijų pajėgumų pritaikymas gerinant upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugos būklę Lietuvoje" vykdymo laikotarpiu Nemuno kilpų regioniniame parke esančiose upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugai išskirtose dviejose „Natura 2000“ teritorijose „Nemunas tarp Prienų ir Lengveniškių“ ir „Nemunas tarp Pelėšiškių ir Balbieriškio“ planuojama atkurti degradavusias svarbiausias žuvėdrų veisimosi buveines Nemuno salose ir nuolatos palaikyti gerą perimviečių būklę.

Tvarkytina Nemuno upės sala. Renato Jakaičio nuotrauka

Mažųjų ir upinių žuvėdrų veisimuisi reikalingos atviros smėlingos salos. Šios salos yra svarbios ir kitoms saugomos su atvirų salų buveinėmis susijusiomis paukščių rūšimis, ne tik veisimosi bet ir migracijos laikotarpiu. Nemuno upės smėlingos salos dažniausiai yra nepastovios ekologinės sistemos. Jos susiformuoja dėl upės sąnašų, o po kurio laiko gali būti nuplaunamos. Jei ilgainiui susiformuoja stabilios nenuplaunamos salos - jos pradeda apauginėti žoline bei sumedėjusia augalija. Salose įsivyravus žolinei ir sumedėjusiai augalijai, jos tampa nebetinkamos žuvėdrų bei kitų paukščių veisimuisi ar apsistojimui migracijų metu. Apaugusiose salose beveik nebelikus atvirų smėlingų buveinių, žuvėdros mėgina sukti lizdus salų pakraščiuose šalia vandens, tačiau dėl nuolatinio Nemuno upės vandens lygio svyravimo, dažniausiai visi lizdai nuplaunami. Dėl to sparčiai mažėja perinčių upinių ir mažųjų žuvėdrų populiacijos. Dėl nuolatos besikaupiančių upės sąnašinių medžiagų salų apaugimo procesas nuolatos spartėja ir per 1-2 metus buvusios atviros smėlio salos gali pilnai apaugti žoline ir sumedėjusia augalija.

Mažoji žuvėdra. Renato Jakaičio nuotrauka

Šio projekto laikotarpiu vykdant žolinės ir sumedėjusios augalijos, paviršinės velėnos šalinimo, bei vienos salos uždengimo geotekstile ir užpylimo žvyru darbus, planuojama atkurti Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje esančias svarbiausias mažųjų ir upinių žuvėdrų buveines kurios šiuo metu yra beveik pilnai apaugusios ir netinkamos žuvėdrų veisimuisi. Kartu su salų tvarkymo darbais bus vykdoma žuvėdrų populiacijos pokyčių stebėsena. Iki žuvėdrų veisimosi buveinių degradavimo planuojamose tvarkyti Nemuno salose perėdavo 30-40 porų mažųjų žuvėdrų ir 90-120 porų upinių žuvėdrų. Šiais metais pradėjus žuvėdrų populiacijos monitoringą pastebėta, kad  degradavus jų veisimosi buveinėms tvarkytinose salose bando kurtis tik pavienės žuvėdrų poros, o daugelis paukščių blaškosi ieškodami kitų tinkamų veisimosi buveinių naujai besiformuojančiose nestabiliose užliejamose Nemuno salose.  

Upinė žuvėdra. Renato Jakaičio nuotrauka