Žiemojančių paukščių apskaitos

Pirmosios tarptautiniu mąstu koordinuotos vandens paukščių apskaitos buvo surengtos dar 1967 metais. Tarptautinių vandens paukščių apskaitų (angl. International Waterbird Census (IWC)) informacija tapo svarbi vandens ir pelkių paukščių apsaugai visame pasaulyje. 2016 metais buvo minimi 50-ieji apskaitų metai, o Wetlands International kiekvieną žiemą kviečia visus prisijungti ir paremti šį svarbų darbą.

2009-2010 m. žiemą LOD atgaivino ankstesniais metais vykdytas Lietuvos žiemojančių vandens paukščių apskaitas. Pirmą kartą visos šalies mastu jas 1987-1990 metais organizavo tuometinės Sovietų Sąjungos ornitologų draugijos Lietuvos skyriaus iniciatyvinė grupė. Po 20 metų pertraukos žiemojantys vandens paukščiai vėl buvo inventorizuojami visos šalies mastu ir tapo tradicine kasmet vykstančia Lietuvos ornitologų draugijos iniciatyva siekiant ne tik planuoti žiemojančių paukščių apsaugą, bet ir vertinant Vakarų Palearktikos vandens paukščių populiacijų gausą. Apskaitų metu surinkta informacija perduodama Wetlands International organizacijai. Kiekvienais metais prie apskaitų prisijungia vis platesnis savanorių ratas, kurių dalyvavimas yra labai svarbus ir būtinas.

Diegramoje žemiau pateikti apibendrinti apskaitų rezultatai. Mėlyna spalva išskirti metai, kai apskaitų metų buvo šalti orai ir dauguma vandens telkinių buvo užšalę, o žalia spalva - šiltesnės žiemos, kai vandens telkiniai buvo neužšale, o paukščius skaičiavome net ir pievose.

Žiemojančių vandens paukščių apskaitos metodika yra nesudėtinga. Apskaitos atliekamos remiantis trim pagrindiniais reikalavimais:

1. Apskaitos turi būti vykdomos apibrėžtu laikotarpiu: kiekvienų metų sausio mėn. 9 – 24 d., tačiau, laikantis tarptautinio susitarimo, reikėtų stengtis jas atlikti sausio mėnesio antrą savaitgalį. Šis reikalavimas maksimaliai eliminuoja pakartotinas tų pačių paukščių registracijas, kadangi žiemą paukščiai taip pat nevengia gana tolimų perskridimų (ypač palei upių vagas, pajūryje).

2. Turi būti aiškiai nurodoma apskaitų teritorija, t.y. upės/vandens telkinio ruožas ir/ar vandens telkinys (jei apžvelgtas pilnai).

3. Svarbu suskaičiuoti visus žiemojančius vandens paukščius, nesvarbu, kad kai kurie jų nebuvo tiksliai apibūdinti iki rūšies. Daugelis žmonių pažįsta gausiausias žiemojančias vandens paukščių rūšis: gulbę nebylę, didžiąją antį, didįjį dančiasnapį ir kt. Todėl kiekvieno Lietuvos piliečio indėlis tampa svarbus ir jo duomenys yra nepaprastai vertingi (net ir tarptautiniu mastu). O neatpažintos rūšys dažniausiai sudaro palyginti nedidelį stebėtų paukščių procentą, todėl nublanksta prieš skaitlingiausių vandens paukščių apskaitas.

Nors apskaitų laikotarpis yra sausio mėn. 9 – 24 d., tačiau, laikantis tarptautinio susitarimo, apskaitas reikia atlikti antrą sausio savaitgalį . Koordinuodami apskaitų laiką galime gauti tikslesnius duomenis.

Keletas patarimų:

Esant galimybei, apskaitas tikslinga pakartoti bent po du kartus.

Apskaitų metu svarbu aprėpti kuo didesnę šalies neužšalusių vandens telkinių dalį. Tačiau norime pabrėžti, kad vandens paukščiai gausiai koncentruojasi ir palyginti nedidelėse properšose, jei yra pakankamai maisto. Todėl prie gyvenviečių, kur juos šeria žmonės, yra didelė tikimybė aptikti bent jau didžiųjų ančių sankaupas. O būtent šios rūšies gausą yra sunkiausiai įvertinti šalies mastu. Taigi, apskaitų sėkmė priklausys ne nuo jas vykdančių svarbiausiose vandens paukščių susitelkimo vietose (ten bet kuriuo atveju užteks stebėtojų), bet nuo to, kiek nuodugniai stebėtojai apžvelgs visus neužšalusius vandens telkinius ar atviras jų dalis.

Prašytumėme apskaitas vykdyti patogesnėse jums teritorijose (arčiau namų, žinomose vietose ir pan.), nes tuo atveju apimami didesni teritorijos plotai, be to, šalies padengimas gaunasi tolygesnis. Be to, tuo atveju dažniausiai žinomi neužšalę plotai, kurių gali nepastebėti iš kitur atvykę stebėtojai.

Vykdant apskaitas upėse (tiek beveik neužšalusiose, tiek tik su atskiromis properšomis), nėra būtina apeiti visą vagos ilgį. Šiuo atveju svarbu TIKSLIAI nurodyti apžvelgtos upės vagos ruožą: pirmiausia, kad nebūtų sumuojami atskirų stebėtojų rezultatai, jei jie paukščius skaičiavo tuose pačiuose ruožuose; antrą, kad įvertinti kokių ruožų neapėmė stebėtojai ir čia paukščių gausą vertinti ekstrapoliacijos būdu. Kad tinkamai interpretuoti apskaitų dalinių persidengimų rezultatus, pageidautina, kad apskaitų rezultatai būtų pateikiami atskiroms stebimos teritorijos atkarpoms, o ne visam jos plotui.

Siekiant sumažinti apskaitų persidengimo galimybę, svarbi išankstinė dalyvių registracija. Tuo būdu iš anksto žinosim kur kuris stebėtojas planuoja vykti apskaitų dienomis.

Svarbi yra informacija ne tik apie aptiktus žiemojančius paukščius, bet ir apie teritorijas, kuriose apskaitos vykdytos, tačiau žiemojančių vandens paukščių neaptikta. Tokia informacija yra ypač aktuali upių ir Baltijos jūros pakrantės ruožuose.

Visi stebėtojai, pranešdami apie stebėtus paukščius, turi pateikti ir asmeninių kontaktų duomenis, kad esant reikalui, organizatoriams būtų galima su jais susisiekti.

Be vandens paukščių, skaičiuojamos ir kitos sparnuočių rūšys, kurių gyvenimas susijęs su vandeniu (garniai, jūriniai ereliai, tulžiai, vandens strazdai ir pan.).


Kita iš nuolatinių žiemojančių paukščių apskaitų formų yra vadinamos Kalėdinės paukščių apskaitos. Jos labai populiarios kai kuriose Vakarų Europos šalyse. Lietuvoje šią akciją LOD pradėjo propaguoti 2000 metais. Šiuo metu ji yra tapusi tradiciniu kasmetiniu Draugijos renginiu. Apskaitos metodika labai paprasta, nors tam tikros šalyje žiemojančių paukščių pažinimo patirties reikia. Kiekvienas apskaitos dalyvis vieną paskutinės metų savaitės dieną (kurios metu daugumoje išsivysčiusių pasaulio valstybių didžioji žmonių dalis nedirba) laisvai pasirinktoje vietoje ir jam patogiu laiku turi suskaičiuoti visus matytus jam pažystamus matytus ar girdėtus paukščius ir rezultatus surašyti į specialią formą. Stebėjimo vieta , priklausomai nuo stebėtojo patirties ir galimybių, gali būti bet kokia vietovė (pvz., kaimas, gyvenvietė, miestas, miškas, vandens telkinio pakrantė ir pan.). Taigi stebėtojams paliekama didelė laisvė rinktis jam parankiausią veiklos formą. Patirtis rodo, kad būtent tai skatina apskaitoje dalyvauti pačius įvairiausius paukščiais besidominčius žmones. Juolab, kad nekeliama jokių reikalavimų stebėtojų kvalifikacijai – žmogus tiesiog registruoja tuos paukščius, kuriuos pažįsta.


Užsienio paukščių apsaugos organizacijų patirtis rodo, kad šios apskaitos metu surinkti duomenys moksliniu požiūriu gali būti vertingi tik po daugelio metų, kadangi Kalėdinės paukščių apskaitos yra savotiška supaprastintos žiemojančių paukščių stebėsenos (gausos monitoringo) atmaina . Tuo tarpu vienų metų apskaitų duomenys neleidžia daryti kokių nors objektyvių išvadų. Šiuo projektu LOD siekia ir kitų tikslų – paukščių globos, apsaugos ir tuo besirūpinančios organizacijos – LOD – idėjų populiarinimo visuomenėje.

2000 metais buvo parengtas, publikuotas ir Draugijos nariams išplatintas specialus Kalėdinei paukščių apskaitai skirtas lankstinukas.

2001-2002 m. žiemą LOD žiemojančių paukščių apskaitas vykdė kartu su"Vakarų Palearktikos migruojančių paukščių" organizacijos Lietuvos padaliniu „OMPO Vilnius". Didžiausias dėmesys buvo skirtas žiemoti pasilikusių tipiškų sausumos migrantų apskaitoms. Taikyta trijų sudėtingumo lygių tyrimų programa. Skirtingų lygių tyrimuose buvo naudotos skirtingos metodikos. Buvo siekiama tokių svarbiausių tikslų: patikslinti Lietuvoje žiemojančių sausumos paukščių sąrašą, nustatyti žiemai pasilikusių migrantų gausą bei paplitimą šalyje, nustatyti paukščių rūšinės sudėties bei atskirų rūšių gausos pokyčius Lietuvoje ir sukurti prielaidas jų tolimesnei stebėsenai.

Seniau Baltijos valstybėse žiemojančių vandens paukščių apskaitos buvo labai populiarios. Nors kai kuriais metais jas LOD rekomendavo vykdyti (pvz., 2003 m.), tačiau tarp LOD narių radosi labai mažai norinčių jose dalyvauti.

1994 - 1995 m. žiemą buvo organizuotos sausumos žiemojančių paukščių apskaitos. Dalyvavo apie 90 Draugijos narių. Buvo užregistruotos 45 paukščių rūšys. Nustatyta, kad bendrijoje vyrauja varniniai paukščiai.


Reti stebėjimai

2017-11-18
Egretta alba
2017-11-18
Larus fuscus graellsii
2017-11-18
Egretta alba
2017-11-18
Melanitta fusca
2017-11-18
Podiceps grisegena
2017-11-18
Melanitta fusca
2017-11-18
Clangula hyemalis
2017-11-16
Carduelis hornemanni
2017-11-16
Calcarius lapponicus
2017-11-16
Carduelis hornemanni