Baltijos jūroje kasmet žiemoja ne mažiau 3 mln. jūros paukščių: daugumoje nardančių jūrinių ančių, narų, alkų ir narūnėlių. Per paskutinius 20 metų Baltijos jūroje žiemojančių jūrinių ančių sumažėjo perpus. Viena iš svarbiausių jų nykimo priežasčių yra priegauda žvejybiniais tinklais – kasmet Baltijos jūroje tinkluose žūva apie 76 000 paukščių. Manoma, jog dėl žūties tinkluose, kai kurių jūrinių ančių nykimas pasiekė katastrofinius mastus, todėl tokios rūšys, kaip nuodėgulė, ledinė antis, įtrauktos į globaliai nykstančių paukščių sąrašą. Čia svarbu paminėti, jog žymi jų pasaulinės populiacijos dalis žiemoja Baltijos jūroje. Todėl Lietuvos ornitologų draugija kartu su tarptautine paukščių apsaugos organizacija BirdLife International jau tris metus dirba jūros paukščių priegaudos mažinimo žvejybiniuose tinkluose klausimais ir siekia surasti būdus, kaip išsaugoti sparčiai nykstančias jūrines antis ir kitus paukščius.

Nuodėgulė. J. Morkūno nuotrauka

Ornitologai kartu su žvejais bando įvairias žvejybos tinklų modifikacijas, kurios sumažintų vandens paukščių priegaudą juose tuo pačiu nesumažinant žvejybos laimikių. Šiuo metu Baltijos jūros pakrantėje yra vykdoma bandomoji žvejyba statomaisiais žiauniniais tinklaičiais su pritvirtintomis paukščių atbaidymo priemonėmis. Taip pat yra renkami duomenys apie jūros paukščių priegaudą visuose žvejybos įrankiuose Lietuvos jūriniuose vandenyse.

Daugiau informacijos apie projekto rezultatus galima surasti projekto svetainėje https://seabirdbycatch.com/tag/lithuania/

Per tris žiemas iš 8 įmonių žvejybos tinkluose buvo surinkta daugiau nei 300 jūros paukščių,  pagautų ties Juodkrante, Nida, Klaipėda, Karkle, Palanga, Šventąja (čia verta priminti, jog Lietuvos jūriniuose vandenyse žvejoja daugiau 50 įmonių). Daugiausiai buvo sugauta nuodėgulių, ledinių ančių, rudakaklių narų, laibasnapių narūnėlių. Tinkluose taip pat rasta žuvusių juodakaklių narų, ausuotųjų kragų, juodųjų ančių, alkų ir klykuolių.

Projekto metu nustatyta jog paukščių atsitiktiniai sugavimai tinkluose labai priklauso nuo žvejybos vietos bei tinklų akies dydžio. Todėl tam tikrose priekrantės vietose paukščių priegauda beveik neregistruojama, kitose vietose – tai įprastas dalykas. Be to, paukščiai tinkluose aptinkami labai įvairiuose (nuo 3 iki 30 metrų) gyliuose. Todėl labai svarbu nustatyti pačias jautriausias jūrinių ančių ir kitų paukščių atsitiktinio sugavimo aspektu vietas.

Šią žiemą tyrimai tęsiami toliau, todėl tyrimų rezultatus visuomenei planuojama pristatyti vasaros viduryje. Tikimasi, kad atlikus visus planuotus tyrimus, bus įmanoma bent preliminariai įvertinti bendrą tinkluose žūvančių paukščių skaičių kiekviename žvejybos bare ir visoje Lietuvos priekrantėje.

Šiuo metu nustatyta, jog kai kurios paukščius atbaidančios priemonės turi teigiamos įtakos žuvų laimikiui, todėl žvejai naudodami atitinkamai modifikuotus (su paukščių atbaidymo priemonėmis) tinklus sugauna net daugiau žuvies laimikio nei įprastiniais tinklais.

Pabaigoje norime pasidžiaugti žvejų geranorišku bendradarbiavimu ir noru išspręsti paukščių priegaudos problemas, surandant mažiau pavojingus jūriniams paukščiams žvejybos įrankius bei formuojant draugiškesnę verslinės žvejybos praktiką.

Nuotraukos: Juliaus Morkūno