Tretieji 4P kursų mokymai vyko Nemuno deltoje

Paskutines balandžio mėnesio dienas 4P dalyviai praleido ornitologų ir paukščių rojuje – Nemuno deltoje. Teritorijos ypatumai seniai jau žinomi tarp paukščių stebėtojų, todėl kiekvieną pavasarį užliejamas deltos pievas monokliais ir žiūronais skenuoja paukščių stebėtojai iš visos Lietuvos. Mokymų data ir teritorija taip pat buvo pasirinkta tikslingai, kadangi balandžio pabaiga ir gegužės pirmoji savaitė deltoje, būna bene įdomiausia savo rūšine sudėtimi. Nors balandžio pabaigoje žąsų ir ančių sankaupos jau ženkliai sumažėja, tačiau šių vandens paukščiųskaitlingumą pakeičia prasidėjusi intensyvi tilvikinių ir sėjikinių paukščių migracija, taip pat didžioji dalis jau sugrįžusių smulkiųjų giesmininkų.
Nepabūgę vėsių orų, jau penktadienio (28d.) vakarą 4P 2017 dalyviai iš skirtingų Lietuvos vietų suvažiavo į Kintus. Tik įsikūrę suskubome prie numatytos jau pirmojo vakaro programos – Lietuvos perinčių paukščių atlaso metodinių subtilybių bei svarbos aptarimo.
Šeštadienio rytas saulės spinduliais nelepino, tačiau gamtininkams prasto oro nebūna! Šiltai prisirengę jau 7 val. ryto patraukėme Ventės rago ornitologinės stoties link. Stoties vadovas Vytautas Jusys ir žieduotojas Vytautas Eigirdas jau nuo ryto dėliojo žiedus sparnuočiams ant kojų, todėl dalyviai turėjo puikią galimybę susipažinti su žieduotojų darbu ir apžiūrėti paukščius iš arti. Be įprastų sparnuočių, čia mums pasisekė pamatyti šiaurinį kikilį, rudagalvę antį, išgirsti mažojo genio trelę, o labiausiai visus pradžiugino parodomąjį skrydį apskridęs kukutis. Susipažinę su Ventės ragu vykome į Kintų žuvininkystės tvenkinius. Nuleistų tvenkinių dumblas yra puiki mitybinėbazė tilvikams ir kirams, todėl ir šį kartą jų čia radome apsčiai. Nors lietingas oras kiek ir trukdė stebėjimui, tačiau rūšinė įvairovė viską atpirko, stebėjome 4 avocetes, apie 50 juodkrūčių bėgikų, kelias dešimtis puošnių gaidukų, jūrinius kirlikus, tikutį, griciukus, žaliakojus tulikus, tamsiuosius tilvikus, pempes, mažuosius kirus, kaspijinius kirus, jūrinius erelius, nendrines linges ir kt. Palikę ne tik žuvimis, bet ir paukščiais turtingus tvenkinius, aplankėme Kniaupo įlankos bokštelį, Stankiškių pievas, Krokų lankos ežerą ir Mingės pievas, Šyšos polderį, Rupkalvių ornitologinį draustinį ir Sausgalvius, šiose vietose stebėjome ir mokėmės atpažinti dar ne vieną retą sparnuotį, tarp kurių buvo ir didysis erelis rėksnys,  medžiojantis sakalas keleivis, rudasis peslys, pievinė lingė, startsakalis, dviejų porūšių silkiniai kirai, 13 rūšių ančių, migruojantys juodakliai narai, vidutinė kuolinga, remezos, o savo giesme džiugino ir pirmoji šį pavasarį ežerinė nendrinukė ir jau stebėti nendriniai žiogeliai. Vakare grįžę į Kintus dar išgirdome baltabrūvį nykštuką ir suskubome pasikartoti vandens paukščius, analizuodami jų požymius nuotraukose.
Sekmadienio rytas buvo saulėtas ir kur kas šiltesnis, todėl saulei patekėjus, mes jau žygiavome Aukštumalosaukštapelkės pažintiniu taku. Einant taku girdėjome ir mokėmės atpažinti sparnuočius tik iš jų giesmių. Aukštumalospažintiniame take pavyko pamatyti ar išgirsti taip pat ne vieną gražų ar retą sparnuotį: dirvinį sėjiką, miškinius kalviukus, margasparnę musinukę, erškėtžvirblį ir kt.
Iš Aukštumalos vykome į Rusnės salą. Čia aplankę kelias skirtingas vietas susipažinome dar su keliais retais sparnuočiais: ūsuotosiomis zylėmis, geltongalvėmis kielėmis, jūršarkėmis, būriu didžiųjų kuolingų, raudonkojaistulikais, ilgasnape vištele,  kurpakomis. Atsisveikinti nuvažiavome į gaidukų karalystę – Sausgalvius, be pastarųjų čia dar matėme ir pirmąsias šį pavasarį mažąsias žuvėdras.
Iš viso per dvi dienas stebėjome 125 skirtingas sparnuočių rūšis! Sekantys 4P 2017 mokymai vyks gegužės pabaigoje Žemaitijos nacionaliniame parke.


Reti stebėjimai

2017-07-24
Melanitta nigra
2017-07-07
Hieraaetus pennatus LOFK
2017-07-23
Alcedo atthis
2017-07-22
Ixobrychus minutus
2017-07-19
Merops apiaster
2017-07-21
Milvus milvus
2017-07-15
Circus cyaneus
2017-07-16
Merops apiaster
2017-07-16
Gavia arctica
2017-07-16
Acrocephalus dumetorum