Tarptautinei pelkių dienai išleista knygelė apie atkuriamą Tyrulių pelkę

Vasario 2 dieną visame pasaulyje minima tarptautinė pelkių diena. Šia proga Lietuvos ornitologų draugija pristato apžvalginę knygelę apie vieną iš didžiausių Lietuvoje Tyrulių pelkę, kurioje šiuo metu vykdomas LIFE+ programos finansuojamas projektas „Lietuvos pažeistų durpynų tvarkymas, įgyvendinant Tyrulių paukščių apsaugai svarbios teritorijos atkūrimo darbus”. Knygelė išleista siekiant supažindinti visuomenę su Tyrulių pelkės istorija, jos gamtinėmis vertybėmis ir įgyvendintais gamtotvarkiniais darbai, kurių dėka buvo siekiama pagerinti buveinių sąlygas šioje teritorijoje perintiems bei migruojantiems nykstantiems paukščiams. Pagrindinis dėmesys skirtas Tyrulių pelkės saugomoms rūšims, kurių gausa nulėmė teritorijos priskyrimą Europos saugomų gamtinių teritorijų Natura 2000 tinklui. 

Atsikurianti Tyrulių pelkė

Tyrulių pelkė – unikalus pelkinių ekosistemų kompleksas Lietuvoje, savo užimamu plotu nusileidžiantis tik Čepkelių ir Žuvinto šlapžemių teritorijoms. Tai didžiausias išeksploatuotas pelkinis masyvas Lietuvoje su kadaise buvusia didžiausio ploto šalies žemapelke. Bendras buvusių pelkynų plotas užima apie 4700 ha, o durpių kasybai naudota 3773 ha. Nepaisant kelis dešimtmečius vykdytos intensyvios durpių gavybos, šios teritorijos gamtosauginė vertė ir šiuo metu išliko didelė. Dabar nenaudojamose durpyno dalyse stebimi pelkės renatūralizacijos procesai, todėl tikimasi, kad įgyvendinus tikslingas gamtotvarkos veiklas, tokias kaip atvirų buveinių formavimas, hidrologinio režimo atkūrimas ir sumedėjusios augalijos šalinimas, įvairių pelkinių buveinių atsikūrimas paspartės.

Lietuvos ornitologų draugijos kartu su partneriu UAB „Didysis tyrulis“ vykdomo projekto metu siekiama įgyvendinti keletą skirtingų gamtotvarkos priemonių, kurios formuoja pelkinėms buveinėms būdingas kraštovaizdžio savybes bei užtikrina tinkamas sąlygas pelkinių buveinių atsikūrimui. Šių tikslų siekiama buvusiuose atviruose pelkės plotuose šalinant sumedėjusią augaliją ir tankius nendrių sąžalynus, kurie stelbia kol kas palyginti negausią pelkių augaliją. Paraleliai su šiomis priemonėmis, kai kuriuose pažeistuose Tyrulių pelkės plotuose, atkuriamas pelkėdarai palankus drėgmės režimas.

Įgyvendinus minėtas gamtotvarkos priemones jau stebimas pelkėms būdingų augalų bendrijų atsikūrimas. Tikimės, jog jos čia įsitvirtins, tuo pačiu sudarydamos palankias sąlygas ir saugomoms paukščių rūšims. Vykdant paukščių stebėseną nustatyta, kad visų Tyrulių pelkėje saugomų paukščių rūšių vietinės populiacijos nuo projekto pradžios pagausėjo, jos jau įsikūrė sutvarkytose plotuose.

Pelkinių buveinių atkūrimas pasaulyje šiuo metu sulaukia itin didelio gamtosaugininkų ir visuomenės  dėmesio, nes pripažįstama, kad pelkės yra vienintelės gamtinės buveinės, kurios iš pelkinių augalų liekanų besiformuojančiame durpių klode geba tūkstančiams metų „užrakinti“ didžiulius iš atmosferos asimiliuojamus anglies kiekius. Džiugu, kad Tyrulių pelkės atkūrimas taip pat susijęs su šiuo labai reikšmingu ir itin aktualiu kovos su globalia klimato kaita aspektu.

Daugiau apie projektą svetainėje: http://www.tyruliai-life.lt/

   


Reti stebėjimai

2017-05-25
Carduelis flammea
2017-05-24
Melanitta nigra
2017-05-24
Asio flammeus
2017-05-24
Limicola falcinellus
2017-05-24
Phalaropus lobatus
2017-05-24
Regulus ignicapilla
2017-05-24
Acrocephalus dumetorum
2017-05-24
Regulus ignicapilla
2017-05-20
Acrocephalus dumetorum
2017-05-21
Larus melanocephalus