Plėšriųjų ir pelėdinių paukščių maitinimas

Plėšriesiems paukščiams, lygiai taip pat, kaip ir kitiems, mūsų pagalba žiemą yra reikalinga, tačiau rengiantis maitinti plėšriuosius paukščius reikėtų įvertinti ar turėsite galimybę juos maitinti visą žiemą. Pelėdoms maitinimo reikia mažiau nei plėšriesiems, jas galima maitinti pelėmis.

Žiemą mūsų pagalbos reikia ne tik grūdlesiams ir vabzdžialesiams paukščiams. Pasaulyje plėšriųjų paukščių maitinimas žiemą pirmiausiai siejamas su retų rūšių išsaugojimu ir jų populiacijos gausinimu. Daugelyje Europos šalių tai yra viena iš svarbiausių jų apsaugos programos dalių. Šių paukščių Lietuvoje yra žymiai mažiau, tad kiekvieno iš jų žūtis yra reikšmingesnė Lietuvos ornitofaunai ir tikrai nesumenkinsim sakydami, kad gali būti reikšminga rūšies išlikimui. Ir ne tik Lietuvos mastu.
 
Jau keletą žiemų iš eilės Lietuvoje vykdomas jūrinių erelių apsaugos projektas, kurio vienas iš etapų yra papildomas maitinimas žiemą. Remiantis Europos šalių patirtimi, tai padeda jiems ne tik išgyventi žiemą, bet ir geriau pasiruošti perėjimo sezonui. Rasdami vienoje vietoje pakankamai maisto, jie nebus priversti medžioti mažiau saugiose vietose. Derinant maitinimą žiemą su dirbtinių lizdaviečių įrengimu galima sėkmingai padidinti šių paukščių populiaciją.
 
Jūrinių erelių maitinimui žiemą, atokiau nuo gyvenviečių ir žmonių lankymosi vietų, specialiai parinktose kelių dešimčių kvadratinių metrų pločio aikštelėse, reguliariai paliekama gyvulių skerdienos, žuvų. Skerdienoje padaromos kelios įpjovos, kad paukščiams būtų lengviau pasiekti mėsą. Kad paukščiai neištampytų likučių po apylinkes, mažesni gabalai pririšami prie specialiai įkaltų kuolų. Šios aikštelės aptveriamos, kad valkataujantys šunys ir kiti mėsa mintantys gyvūnai nepasisavintų ereliams skirto maisto. Reikia pasakyti, kad toks lesinimas yra brangus, tad pavieniams ornitologams be rimtesnės finansinės pagalbos vargu ar įmanomas. O jei ruošiaties pradėti, tai prieš tai reikia gerai paskaičiuoti, ar išgalėsite išlaikyti tokią "lesyklėlę" iki pat pavasario. Juk čia bus sprendžiamas kur kas didesnių ir retesnių paukščių, nei zylutės, likimas.
 
Jūrinius erelius žiemą taip maitina ir Ukrainos ornitologai. Čia ereliai žiemoti pasilieka prie didelių neužšąlančių vandens telkinių: tokių žiemaviečių, kuriose susirenka nuo 1-2 iki 10 ir daugiau jūrinių erelių, yra žinoma prie Dniepro, Juodosios ir Azovo jūrų pakrantėse.
 
Tinkamose vietose žiemą šeriami ir kilnieji ereliai. Kazachstano ornitologai pastebėjo, kad esant pakankamai maisto žiemą, kilnieji ereliai lieka žiemoti perėjimo vietose, o tai reiškia, kad jų mažiau žūva migracijos ir klajonių metu. Kazachstano ornitologai ėmėsi juos maitinti nuo lapkričio mėnesio iki kovo. Tam jie naudojo aplinkinėse fermose nuo neinfekcinių ligų kritusius veršelius, nušautus benamius šunis, sumedžiotus vilkus ir lapes. 1981 - 1982 metais į maitino aikštelę buvo atvežta apie 40 veršelių skerdiena, 12 šunų, o joje pastoviai maitinosi 12 kilniųjų erelių, dar 10 atskrisdavo retkarčiais. Žiemojantys kilnieji ereliai taip pat maitinami prie Maskvos, Estijoje, Gruzijoje.
 
Plėšriesiems ir pelėdiniams paukščiams žiemą pagelbėti galima ir į tas pačias vietas priviliojant įvairias peles ar kitus graužikus. Vienas iš viliojimo būdų yra toje pačioje vietoje specialiai palikinėti maisto atliekas. Šiuo būdu Vokietijos ornitologai organizavo liepsnotųjų pelėdų maitinimą, kurios, esant gausiam sniegui, labai sunkiai suranda maisto ir žūva nuo išsekimo. Ornitologai nusprendė pagausinti jų maisto resursus žiemą ir liepsnotųjų pelėdų gyvenamosiose vietose ėmė reguliariai pilti grūdus. Laukuose, pievose, kaimų apylinkėse buvo valomos maždaug kvadratinio metro pločio aikšteles, į kurias klojo šiaudus, pylė grūdus, barstė duonos gabalėlius ir trupinius. Pelės neatsispyrė tokioms vaišėms, o pelėmis su malonumu pasivaišino pelėdos. Ir ne tik liepsnotosios. Tai - ne tik pagalba išgyventi paukščiams, bet ir efektyvus būdas sumažinti graužikų kiekį apylinkėse.

Vytauto Jusio foto.


Reti stebėjimai

2017-09-23
Phylloscopus inornatus
2017-09-26
Falco vespertinus
2017-09-26
Loxia leucoptera LOFK
2017-09-23
Larus melanocephalus
2017-09-25
Ciconia nigra
2017-09-25
Branta bernicla
2017-09-25
Falco vespertinus
2017-09-25
Anthus cervinus LOFK
2017-09-23
Ciconia ciconia
2017-09-23
Branta bernicla