Pavasaris įsibėgėja

Nors ir lėtas, bet anksti parklydęs pavasaris lėmė ne tik ankstyvą paukščių migraciją, bet ir sparnuočių tuoktuves. Dar vasario antroje pusėję suaktyvėjusios pelėdos šiuo metu jau aktyviai ūbauja ir švilpauja įvairiose Lietuvos vietose. Nesnaudžia ir geniai – jų rytinės trelės ir klykavimai taip pat užpildė mūsų girias. Kiek labiau pasimetę vištiniai paukščiai, kurių tuoktuvės šiais metais nėra taip stipriai išreikštos, tačiau tinkamu oru galima stebėti ir šių paukščių pavasarinį elgesį bei girdėti jų balsus.

Be sėslių Lietuvos sparnuočių, kurių dauguma jau aktyviai ieškosi sau antros pusės, pagausėjo ir čia parskridusių artimųjų migrantų. Pastarosiomis dienomis miškuose jau girdimos pirmosios juodųjų, giesmininkų ir amalinių strazdų giesmės. Stebėti ir pirmieji baltabruviai strazdai, kurie kovo pabaigoje ir balandžio pirmoje pusėje gausiais būriais praskrenda mūsų šalį.

Baltabruvis strazdas. Mariaus Karlono nuotrauka

Vis tik stebint šią rūšį svarbu neapsigauti, kadangi baltabruviai strazdai ir migracijos metu aktyviai gieda, todėl galima pagalvoti jog skelbia savo teritoriją, bet anaiptol – jau balandžio pabaigoje šių paukščių Lietuvoje beveik nelieka. Todėl baltabruvių strazdų stebėjimus į LPPA veskite tik tuo atveju, jei šį paukštį matote ar girdite nuo gegužės mėnesio. Panaši situacija ir su dar keliomis rūšimis: gaidukais, didžiosiomis kuolingomis, ankstyvosiomis pečialindomis, kai kuriomis ančių rūšimis. Didžioji dalis šių sparnuočių tik praskrenda Lietuvą, bet aktyvios giesmės ir tuoktuvės regimos ir migracijos metu. Jei pavasarį stebite retesnes migruojančias paukščių rūšis, tokias kaip jau minėti gaidukai ar didžiosios kuolingos, vertėtų į tą pačią vietą atvykti pakartotinai, ne anksčiau kaip po dviejų savaičių ir įsitikinti ar tas paukštis vis dar sutinkamas teritorijoje.

Naminė pelėda. Gedimino Petkaus vaizdo reportažas

Tuo tarpu miškuose, rytais ir vakarais jau regimi slankų tuoktuviniai skrydžiai. Šiais metais slankos sugrįžo anksčiau nei įprastai, tačiau jei pastebėsite šiuos miško tilvikinius paukščius, galite juos jau vesti į LPPA.

O kranklių tuoktuvės jau beveik pasibaigė ir didžioji dalis jų jau tvarkosi lizdus ir peri kiaušinius.

Primename, kad LPPA koordinatoriai atsakingi už skirtingus Lietuvos regionus, todėl jei planuojate vykti į paukščių paieškas, bet nesate tikri kokių paukščių ir kur geriausiai ieškoti, drąsiai kreipkitės į savo regiono koordinatorių, kuris tikrai mielai jums padės. Regionų koordinatorius ir daugiau info apie LPPA rasite čia: http://www.birdlife.lt/lppa

Kadangi pastoviai atnaujinamame LPPA žemėlapyje, kuriame jūs turite galimybę išsifiltruoti duomenis pagal atskiras paukščių grupes, lig šiol jūs nematote tikslios paukščio rūšies pavadinimo, o tik rūšies identifikavimo nr., norėdami palengvinti jums paiešką, sąrašą su rūšių identifikacijos nr. patalpinome LPPA svetainėje. Jį rasite LPPA rubrikoje čia arba galite peržiūrėti čia.

Kviečiame prisijungti prie LPPA darbų ir prisidėti prie Lietuvos paukščių apsaugos.


Reti stebėjimai

2020-03-28
Branta bernicla
2020-03-28
Regulus ignicapilla
2020-03-27
Sylvia atricapilla
2020-03-26
Milvus milvus
2020-03-27
Haliaeetus albicilla
2020-03-27
Phoenicurus ochruros
2020-03-26
Haliaeetus albicilla
2020-03-21
Mergellus albellus
2020-03-25
Anser albifrons
2020-03-25
Anser erythropus