Neprognozuojami žuvėdrų skrydžiai

Jau rašėme, kad upinių žuvėdrų tyrimo tikslais šių paukščių kolonijose Kretuono ežero Didžiojoje saloje, Novaraistyje, Nemuno salose ties Prienais, žuvininkystės tvenkiniuose ties Raseiniais perintiems paukščiams uždėti GPS siųstuvėliai. Tuo siekta nustatyti žuvėdrų elgesį veisimosi metu, svarbiausias jų mitybos ir poilsio vietas. Išanalizuoti siųstuvų duomenis padėjo išaiškinti 2 naujas žuvėdrų kolonijas, kurios buvo įsikūrusios ant pramoninių pastatų stogų Alytuje ir Marijampolėje. Gaunama vis nauja informacija apie žuvėdrų gyvenimą, kuri stebina net patyrusius, ilgai žuvėdrų gyvenimą tyrusius, specialistus. Atrodytų, kad Kretuone įsikūrusios žuvėdros ir turėtų visą laiką praleisti bei maitintis šiame ežere, ar kituose netoliese esančiuose vandens telkiniuose. Novaraistyje apsigyvenusioms žuvėdroms privalu gyventi čia esančiame tvenkinyje, nes arti nėra kitų vandens plotų. Tačiau pažiūrėkime į GPS siųstuvų duomenis.

Absoliuti dauguma Novaraistyje gyvenančių žuvėdrų skrenda maitintis į Nemuną, kuris teka daugiau kaip už 11 km. Maža to, viena iš žuvėdrų maitinosi Nemuno atkarpoje nuo Vilkijos iki Panemunės. Dar viena Novaraistyje apsigyvenusi žuvėdra maitintis skrisdavo į Kauno marias. Novaraisčio rekordininkė žuvėdra maitinosi Nemuno upėje, perskrido Kauno ir Elektrėnų marias, Trakų ežeryną, išžvalgė Papio ežerą ties Vilniumi ir vėl parsirado namo. Kretuone įsikūrusios žuvėdros lankė netik gretimus ežerus, bet nuskrido iki Drukšių ežero ties Visaginu, aplankė Avilio ežerą netoli Zarasų, tvenkinius ties Vasaknomis. Viena iš Kretuono žuvėdrų patraukė net į Baltarusiją. Ties Raseiniais gyvenanti žuvėdra patraukė palei Nemuną žemupio link, perskrido Kuršių marias ir, papoilsiavusi Kuršių Nerijos pakrantėse, parlėkė atgal. Tačiau visas žuvėdras pranoko Ties Prienais apsistojusi žuvėdra. Maža to, kad ji nuolat lankė ant stogo Alytuje esančią žuvėdrų koloniją, bet ir pasižymėjo išskirtinai tolimu skrydžiu. Pakilusi nuo minėto namo stogo gegužės 22 d. apie 5 val. ryto, palei Nemuną ji nuskrido iki Druskininkų ir po 5 val. atsidūrė ties Pinsku netoli Ukrainos sienos, kur apsistojo ten esančiuose tvenkiniuose. Gegužės 23 d. apie 22 val. ji pro Belovežo girią, Gardiną, Augustavą, Suvalkus, patraukė namo. Skrido stoviniuodama, sieną kirto netoli Lazdijų gegužės 24 d. apie 15 val., o dar po valandos nusileido ant stogo Alytuje. Toks lengvas sparnų pramankštinimas, aplankant 3 šalis.

Žieduotojas Vytautas Eigirdas išleidžia žuvėdrą. Eugenijaus Drobelio nuotrauka

Upinė žuvėdra su siųstuvėliu. Eugenijaus Drobelio nuotrauka

Galima padaryti išvadą, kad keliasdešimties ar net kelių šimtų kilometrų skrydžiai žuvėdroms yra įprastas dalykas. Dar daug kitų nuostabių patyrimų bus galima sužinoti analizuojant gausybę GPS siųstuvliais siunčiamų duomenų. Jais būtinai pasidalinsime su Jumis.

Straipsnį parengė Eugenijus Drobelis Lietuvos ornitologų draugijai vykdant projektą „Suinteresuotų institucijų pajėgumų pritaikymas gerinant upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugos būklę Lietuvoje“, Nr. LIFE17 NAT/LT/000545


Reti stebėjimai

2020-08-04
Falco columbarius
2020-08-01
Falco columbarius
2020-08-02
Circus cyaneus
2020-07-21
**NAUJA RUŠIS/NEW SPECIES**
2020-07-28
Branta canadensis
2020-07-28
Phalaropus lobatus
2020-07-28
Calidris falcinellus
2020-07-28
Falco vespertinus
2020-07-23
Athene noctua LOFK
2020-07-27
Motacilla cinerea LOFK