2008-2011 metais joje perėdavo nuo dešimties iki daugiau 30 šios rūšies porų. Kai kuriais metais jos įsikurdavo smėlėtuose aukštesnės salos plotuose, o esant žemam nemuno upės vandens lygiui – greta susiformavusiose seklumose. Kai kuriais metais jų kaimynystėje įsikurdavo ir ne mažiau upinių žuvėdrų porų. Tačiau vėliau, dėl salų užaugimo žole, perinčių mažųjų žuvėdrų skaičius palaipsniui, bet sparčiai mažėjo ir prieš penkerius metus čia ne kasmet įsikurdavo tik pavienės poros. Būtent dėl šios priežasties šios salos iki šiol nėra saugomos, nors yra įtrauktos į pasaulinę Paukščiams svarbių teritorijų (angl. Important Bird Areas – IBA) duomenų bazę. Su Aplinkos ministerija buvo pasiektas susitarimas, jog minėtos salos bus paskelbtos saugomomis, jei, atkūrus buvusias buveines, čia vėl įsikurs skaitlinga (ne mažiau 3 porų) mažųjų žuvėdrų kolonija.

Būtent tai ir paskatino Lietuvos ornitologų draugiją (LOD) imtis šios unikalios teritorijos tvarkymo darbų. Juolab, jog tai viena iš nedaugelio šalyje mažųjų žuvėdrų veisimosi vieta, kurioje perėdavo palyginti didelis jų skaičius.

Pirmieji žingsniai pradėti LOD kartu su partneriais (Dzūkijos NP ir Biebržos NP) įgyvendinamo Interreg Lietuos – Lenkijos bendradarbiavimo Programos finansuoto projekto metu. Tuomet, 2017 ir 2018 metais salos buvo šienaujamos net 4 kartus, kad nualinti ten suvešėjusią žolinę augalija ir krūmus. Rezultatų ilgai laukti neteko ir jau praeitais metais čia sugrįžo ne mažiau trijų porų mažųjų žuvėdrų. Tačiau joms tinkamos buveinės vis dar buvo atkurtos tik santykinai nedideliame plote. Todėl žolinės augalijos ir sumedėjusios augalijos atžalų alinimo darbai šienaujant buvo tęsiami jau pradėjus įgyvendinant LIFE programos finansuojamą žuvėdrų apsaugai skirtą projektą „Suinteresuotų institucijų pajėgumų pritaikymas gerinant upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugos būklę Lietuvoje“, Nr. LIFE17 NAT/LT/000545. Jo metu 2018 m. vasaros pabaigoje ir 2019 m. pavasarį salos šienautos dar tris kartus. Dėka to, jau galime drąsiai teigti, buvo atkurtos žuvėdros ir kitiems atvirų salų paukščiams tinkamos buveinės.

Pirmą kartą š. m. balandžio viduryje apsilankius salose ties Lipliūnais jau buvo rasti 7 pempių lizdai, stebėta ne mažiau 10 upinių kirlikų, 4 raudonkojai tulikai, virš 15 perkūno oželių, kelių rūšių kirai, didieji kormoranai, jurinis erelis, įvairios antys, gulbės nebylės, tulžys. Nudžiugino, jog didžiosios aukštos salos šiaurinėje dalyje ženkliai prasiplėtė atvirų buveinių su skurdžia augalija plotai. Pietinėje atsistato viksvynai, tačiau beveik nelikę uosialapių klevų ir karklų. Todėl beliko laukti sugrįžtančių žuvėdrų.

Pirmosios upinių žuvėdrų poros čia pasirodė balandžio pabaigoje. Na, o šiuo metu, kaip minėjome ankstesnėje naujienoje, jau kuriasi rudagalviai kirai, ant smėlio šildosi ir Nemune žvejoja žuvėdros. Kol kas sunku pasakyti, kiek jų perės, bet salose ir aplink jas stebėta iki 15 porų upinių ir panašus skaičius mažųjų  žuvėdrų.  Kol kas paukščiai dar tik renkasi būsimas lizdavietes. Tuo tarpu saloje perinčios pempės jau su jaunikliais, raudonkojis tulikas irgi greitai vedžios palikuonis. Upiniai kirlikai, kurių salose mažiausiai 5 poros, aršiai gina savo lizdines teritorijas, perėti jau pradėjo ir krantiniai tilvikai bei baltosios ir geltonosios kielės. Mažesnėje smėlio salelėje maitinosi dvi gaiduko patelės ir porelė tikučių.

Lipliūnų sala. Armando Naudžiaus nuotrauka

Mažosios žuvėdros. Eglės Pakštytės nuotrauka.