Naujienos
Nuo 1985 metų Klaipėdos miesto daugiaaukščiuose pastatuose registruojami perintys pelėsakaliai. 2012 m. pavasarį buvo pradėtas renovuoti vienas iš pelėsakalių pamėgtų pastatų Klaipėdos mieste. Vykdant renovaciją buvo užsandarintos nišos, kuriose perėdavo pelėsakaliai. Buvo nuspręsta kuo skubiau paukščiams iškelti inkilus pasiūlant alternatyvią vietą perėjimui. Vieta buvo pasirinkta neatsitiktinai. Čia paskutinius kelis metus mėgo lankytis ir tupėti pelėsakaliai, taigi, šansai, kad inkilas taps naudojamas buvo dideli. Inkilai pagaminti pagal internete rastus kitose šalyse naudojamų inkilų pelėsakaliams brėžinius, inkilo spalva pritaikyta prie pastato spalvos. Šiai rūšiai nebūdinga rinkti ir nešti medžiagą lizdui, todėl į inkilas pripiltas sutręšusios medienos ir keramzito granulių.
Dar kartą prašome LOD narius, turinčius informacijos apie saugomų paukščių rūšių (gali būti ir kitų gyvūnų bei augalų) stebėjimus, prisiregistruoti prie Saugomų rūšių informacinės sistemos bei joje pateikti duomenis apie saugomų rūšių augavietes ar radavietes. Tik tokiu būdu mes galime užtikrinti, jog saugomos rūšys nebus sunaikintos dėl nežinojimo, be to, tai padeda gamtosauginėms institucijoms vengti klaidingų sprendimų ir užtikrina jų skaidrumą. Esant abejotiniems ar neskaidriems sprendimams, kurių jau pasitaikė paskutiniu metu, minėtoje informacinėje sistemoje pateikti duomenys yra pagrindas teisiniuose ginčuose, nes tik užrašuose esantys ir nepublikuoti duomenys, gali būti nepripažįstami be papildomų įrodymų.
Š.m. birželio 16 d. Tarptautinės paukščių apsaugos asociacijos BirdLife mokslininkų ir dr. Ramūno Žydelio paskelbta publikacija atskleidė sukrečiančią statistiką: 400 000 paukščių kasmet žūna statomuose žvejybos tinklaičiuose (angl. “gill-net”). Ši, pasaulinio masto problema, paviešinta pirmą kartą ir aiškiai parodo jog reikalingos skubios priemonės paukščių priegaudai sumažinti.
Nepaisant to, kad po argumentuotų vietos bendruomenės ir Aplinkosaugos Koalicijos pastabų Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (VRAAD) 2012-07-09 d. priėmė galutinę atrankos išvadą dėl privalomo durpių gavybos Naujienų durpių telkinyje (Trakų r., Paluknio sen.) poveikio aplinkai vertinimo, 2013-04-12 d.departamentas priima jau naujas atrankos išvadas nurodant, jog poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Toks sprendimo pakeitimas yra visiškai nesuprantamas Lietuvos ornitologų draugijai (LOD), nes, nepaisant to, kad ūkinės veiklos planuotojai formaliai pakeitė nagrinėjamos teritorijos plotą, priimant 2012-07-09 d. išvadą buvo remtąsi Aplinkos Koalicijos pateikta informacija apie teritorijos gamtines vertybes didesniame plote nei buvo planuojama ūkinė veikla. Taigi, pareigūnai buvo informuoti apie didžiulę Merkio upės slėnio pievų ties Madziūnų kaimu (dar vadinamų Paluknio pievomis) gamtosauginę svarbą. Be to, LOD pateikė Aplinkos ministerijai prašymą suteikti Paluknio pievoms Natura 2000 teritorijos statusą. Jis buvo svarstomas 2013-03-5 d. specialiame posėdyje dalyvaujant AM pareigūnams, tame tarpe ir VRAAD direktoriui Rolandui Masilevičiui. Todėl visiškai nesuprantamas pastarosios institucijos skubotas sprendimas, kuris priimtas tinkamai neišanalizavus esamos gamtinės situacijos, neįvertinus sukauptos informacijos apie biologines vertybes, o remiantis tik abejotinos biologinės kompetencijos įmonės išvadomis. LOD siekia užginčyti šį abejotiną sprendimą ir išsaugoti Paluknio pievose bei jos apylinkėse perinčius paukščius, kartu siūlydama pateikti išsamius duomenis apie nykstančias rūšis.
Punios šilas – pats vertingiausias miškas biologinės įvairovės požiūriu Lietuvoje. Punios šilo retenybės – juodieji gandrai, jūriniai ereliai, vidutiniai, baltnugariai, tripirščiai geniai. Čia gyvena stirnos, šernai, gana didelė tauriųjų elnių banda, daug smulkesnių žinduolių. Ne atsitiktinai, būtent jame šiemet buvo surengtas pirmasis Lietuvoje (o gal net ir pasaulyje) rūšių stebėjimo ralis.
2013 m. gegužės 10 d. Vilniaus miesto Vingio parke UAB „Urbico“ kartu su Lietuvos ornitologų draugija, Laisvalaikio organizatoriais Eventum Group, ir Všį „Vilniaus miesto parkai“ iniciavo inkilų iškėlimo akciją. Vingio parko šeimininkų atstovas Laisvūnas Budėnas papasakojo apie parko priežiūrą, retus paukščius gyvenančius parke. Šiame parke peri uldukai, stebėtos naminės, žvirblinės pelėdos. Neries pakrantėje ilsisi didieji dančiasnapiai, upe zuja tulžys, parke „kalena“ meletos, vidutiniai geniai.
Pasaulinė migruojančių paukščių diena pirmą kartą paskelbta 2006 metais. Jos tikslas – globaliu mastu atkreipti dėmesį į migruojančių paukščių ir jų buveinių apsaugos problemas. Šias dienas kasmet organizuoja Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo (arba Bonos) konvencijos ir Susitarimo dėl Afrikos ir Eurazijos migruojančių vandens paukščių išsaugojimo sekretoriatai, kurių veiklą administruoja Jungtinių Tautų Aplinkosaugos programa.
Trečiadienį į Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmus jau trečią kartą rinkosi gamtos fotografai. Prieš pat vidudienį čia buvo paskelbti trečiojo Lietuvos laukinės gamtos fotografijų konkurso „Gintarinis žaltys 2012“ nugalėtojai. Renginio metu atidaryta geriausių konkurso dalyvių darbų paroda ir pristatytas naujas Lietuvos laukinės gamtos fotografijų albumas.
Kviečiame į paskaitėlę vaikams: „Kviečiame pažinti: Paukščiai!“ Kartu su ornitologų draugijos nariu Gediminu Petkumi paskaitėlės metu bandysime pasinerti į skraiduolių gyvenimą, pažinti tuos, kurie gyvena šalia mūsų ir atokiau nuo žmonių, bandysime suprasti kaip gyvena paukščiai, kada ir kokie paukščiai grįžta pavasarį ir daug kitų įdomybių! Paskaitėlės metu žiūrime video, žaidžiame žaidimus, klausinėjame ir išgirstame daugybę įdomių atsakymų!