Naujienos

Grįžtantiems paukščiams sutvarkyta dar viena sala

Niedaus ornitologinis draustinis – 118 ha dydžio draustinis, apimantis bevardę salą Veisiejo ežere ir aplinkinius vandenis, skirtas upinių žuvėdrų ir rudagalvių bei sidabrinių kirų apsaugai. Niedaus ornitologinis draustinis yra Kapčiamiesčio seniūnijoje (Lazdijų rajono savivaldybė) ir priklauso Natura 2000 (Europos Bendrijos svarbos saugomų teritorijų tinklas) saugomų teritorijų tinklui. Salos apaugimas krūmais, nendrėmis ir kitais sumedėjusiais augalais viena iš pagrindinių grėsmių perintiems paukščiams. Ornitologo ir paukščių žieduotojo Dariaus Musteikio teigimu kasmet tiek perinčių rudagalvių kirų, tiek upinių žuvėdrų skaičius ženkliai mažėja – rudagalvių kirų kolonija sumažėjusi apie 50%, o upinių žuvėdrų – 80%. Paskutinį kartą saloje sumedėjusi augalija šienauta 2011 metais.


Kauno Eigulių seniūnijoje iškabinti 56 inkilai juodiesiems čiurliams

2017 vasario 20 d., pirmadienį, nepabūgę bjauroko oro LOD ir Tado Ivanausko ornitologų klubo komanda organizavo talką, kurios metu Kauno Eigulių seniūnijos teritorijoje iškabino 56 inkilus. Dėkojame Eigulių seniūnijos vyr. specialistui Jurgiui Maceinai, geranoriškai pritarusiam šiai akcijai ir padėjusiam suplanuoti inkilų kabinimo vietas. Inkilai buvo kabinami daugiabučių namų žaliosiose zonose, šalia namų, kurie buvo renovuoti 2016 metais ir juose čiurlių lizdavietės buvo sunaikintos.


Renkami paukščių fenologinių stebėjimų duomenys

Lietuvos ornitologų draugija šiais metais vėl ėmėsi iniciatyvos rinkti paukščių fenologinių stebėjimų duomenis. Šiais metais renkami paukščių pavasarinės migracijos, veisimosi, pasiruošimo rudeninei migracijai, rudeninės migracijos ir žiemojimo fenologinių fazių stebėjimai. Ši informacija yra labai svarbi tiek pažintine bei moksline, tiek gamtosaugine prasme. Paukščiai yra vienas svarbiausių "gamtinio kalendoriaus" elementas, nes yra lengvai pastebimi, atspindi klimatines sąlygas platesniame regione (lyginant su augalais ar vabzdžiais, kuriems įtaka daro orai vietos lygmenyje), gerai iliustruoja klimatinius pokyčius. Net ir mažiausi pasikeitimai paukščių fenologijoje gali reikšti klimato kaitos pokyčius arba žmogaus neigiamos veiklos padarinius, todėl labai svarbu paukščių fenologijos duomenis vesti, kuo atidžiau ir stengtis toje pačioje vietoje ar rajone duomenis registruoti keletą metų iš eilės. Ypač vertingos žinios apie paukščių fenologinius reiškinius ne vien tik atskiroje vietoje, bet ir visoje šalies teritorijoje, ką gali surinkti tik gausus stebėtojų būrys.

Dirvinis vieversys. Nuotraukos autorius Dalia Račkauskaitė


Vieversiai jau pasirodė. Vasario 24 d. - Vieversio diena

Vasario 24 d. – Vieversio, diena. Tai – vienas iš pirmųjų sparnuočių, pavasarį sugrįžtančių į mūsų kraštą iš šiltųjų kraštų. Jis laikomas pavasario šaukliu. Vieversėlis yra lietuvių artojų draugas bei nuolatinis palydovas. Pavasario švenčių papročiai ir apeigos nuo žilos senovės buvo susieti su pasiruošimu besiartinantiems žemės ūkio darbams. Pavasaris pas žemdirbį ateidavo ne su kalendoriniu pavasario pavadinimu, bet su pirmuoju vieversio pasirodymu. Tai apytiksliai buvo vasario 24 d. ji nuo žilos senovės vadinama Vieversio diena. Buvo manoma – kuo vieversys pasirodys anksčiau ir užgiedos savo pavasarinę giesmę, tuo greičiau ateis pavasaris. Tikėta, kad, jei nori būti labai greitas, reikia šią dieną du kartus apibėgti aplink trobą, nubėgti į kaimo galą ir atgal. Tuomet būsi greitas kaip vieversys. Vieversio dieną nedera šukuotis – vištos vasarą daržus iškapstys.

Modesto Ružausko nuotrauka.


Lietuvos ornitofaunistinės komisijos informacija

Pranešame, kad nuo 2017 m. sausio 1d. Lietuvos ornitofaunistinės komisijos (LOFK) sudėtis pasikeitė iš jos pasitraukus dviems komisijos nariams ir prisijungus vienam naujam nariui. Iš komisijos pasitraukė LOFK Pirmininkas Vytautas Jusys ir ilgametis komisijos narys Vitas Stanevičius. 


Vandens paukščių priegauda žvejybiniuose tinkluose vis dar aktuali problema Lietuvoje

Baltijos jūroje kasmet žiemoja ne mažiau 3 mln. jūros paukščių: daugumoje nardančių jūrinių ančių, narų, alkų ir narūnėlių. Per paskutinius 20 metų Baltijos jūroje žiemojančių jūrinių ančių sumažėjo perpus. Viena iš svarbiausių jų nykimo priežasčių yra priegauda žvejybiniais tinklais – kasmet Baltijos jūroje tinkluose žūva apie 76 000 paukščių. 


Domiesi paukščiais – rinkis Neakivaizdinę jaunųjų ornitologų mokyklą!

Domiesi gamta ir paukščiais? Patinka žygiai ir stovyklos? Nori pabūti gamtoje ir susipažinti su bendraminčiais iš visos šalies? O gal svajoji ne tik susipažinti, bet ir padiskutuoti  apie paukščių apsaugą su žymiausiais Lietuvos mokslininkais ir gamtininkais?  Jei taip, tai prisijunk prie mūsų šaunios komandos!


Gulbių krauju pažymėtas vasario 16-osios minėjimui skirtas renginys Kaune

Vasario 16-oji – itin svarbi diena Lietuvos istorijoje, kurią be jokios abejonės turime paminėti, tačiau Kauno mieste VŠĮ “Vandens turistai”  organizuotas ir Lietuvos valstybės atkūrimui skirtas baidarių žygis buvo paženklintas gulbių krauju. 


Danijoje nufilmuota kaip į elektros laidus atsitrenkia ir žūsta gulbės

Šių metų sausio mėnesį Danijos žiniasklaidoje buvo paskelbta filmuota medžiaga, kurioje matosi kaip gulbės atsitrenkia į elektros perdavimo linijos laidus ir žūsta, ar patiria labai sunkius sužalojimus. Danijos žiniasklaidoje šis atvejis buvo plačiai nušviestas ir sulaukė stiprios visuomenės reakcijos, nes gulbė nebylė šioje šalyje yra saugoma paukščių rūšis ir daugelio žmonių yra mylima ne tik dėl didingos išvaizdos, bet ir dėl to, jog buvo aprašyta ir pasaulyje tapo mylimu žymaus tautiečio H. K. Anderseno pasakų herojumi. Nuo 1983 m. gulbė nebylė paskelbta Danijos Nacionaliniu paukščiu.


Tarptautinei pelkių dienai išleista knygelė apie atkuriamą Tyrulių pelkę

Vasario 2 dieną visame pasaulyje minima tarptautinė pelkių diena. Šia proga Lietuvos ornitologų draugija pristato apžvalginę knygelę apie vieną iš didžiausių Lietuvoje Tyrulių pelkę, kurioje šiuo metu vykdomas LIFE+ programos finansuojamas projektas „Lietuvos pažeistų durpynų tvarkymas, įgyvendinant Tyrulių paukščių apsaugai svarbios teritorijos atkūrimo darbus”. Knygelė išleista siekiant supažindinti visuomenę su Tyrulių pelkės istorija, jos gamtinėmis vertybėmis ir įgyvendintais gamtotvarkiniais darbai, kurių dėka buvo siekiama pagerinti buveinių sąlygas šioje teritorijoje perintiems bei migruojantiems nykstantiems paukščiams. Pagrindinis dėmesys skirtas Tyrulių pelkės saugomoms rūšims, kurių gausa nulėmė teritorijos priskyrimą Europos saugomų gamtinių teritorijų Natura 2000 tinklui. 


Reti stebėjimai

2018-02-23
Cygnus cygnus
2018-02-22
Cygnus cygnus
2018-02-22
Sturnus vulgaris
2018-02-23
Aythya ferina
2018-02-22
Fringilla montifringilla
2018-02-22
Milvus milvus
2018-02-22
Cygnus cygnus
2018-02-22
Phalacrocorax carbo
2018-02-17
Cygnus cygnus
2018-02-21
Columba oenas