Naujienos

Kovo 25-oji – Gandrinės, Blovieščiai

Baltasis gandras, dar vadinamas busilu, starkumi, gužu, gužučiu, bacionu – Lietuvos nacionalinis paukštis. Jis nuo seno laikomas šventu paukščiu, mitiniu pirmtaku, globėju, kilusiu iš žmogaus, kuris neša laimę, gerovę, teisingumą (dangaus antspaudo saugotojas). Jis galįs žmonių ligas paimti, nulakinti į neįžengiamas pelkes ir ten palikti. Todėl gandras yra mieliausias sodybos kaimynas, atnešantis laimę tiems namams, šalia kurių apsigyveno, o dievdirbių kūryboje tarp šventųjų garbingą vietą užimdavo ir gandro statulėlės.


Kviečiame dalyvauti fotokonkurse „Žuvėdros - grakščiosios šaudyklės“

Žuvėdros aptinkamos prie daugelio upių, ežerų, žuvininkystės tvenkinių, ties Kuršių mariomis, pajūryje. Lietuvoje veisiasi 5 rūšių žuvėdros, tačiau tiktai upinė žuvėdra yra gausesnė. Kitos mūsų krašte perinčios žuvėdros – baltaskruostė, baltasparnė, juodoji ir mažoji žuvėdros, yra retos ir įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Baltaskruostės, baltasparnės ir juodosios žuvėdros kuriasi sekliuose, uždumblėjusiuose vandens telkiniuose, o upinės ir mažosios žuvėdros – atvirose smėlėtose, durpinėse ar žemaūge žole apaugusiose salose. Žuvėdros veisiasi kolonijomis. Jau pats pavadinimas sako, kad žuvėdros yra žuvelėmis mintantys paukščiai, kurie grobio ieško nuolat skrajodami virš vandenų paviršiaus. Tai ne kirai, kurie būriais sekioja paskui dirvonus ariančius traktorius, apninka sąvartynus, kur suranda tinkamo maisto. Žuvėdros yra žymiai grakštesnės ir liaunesnės, su kregždiškai įkirptomis uodegomis. Nors prie vandens telkinių žuvėdros sutinkamos dažnai, tačiau daugelis su gamta artimiau nesusipažinusių žmonių jų neskiria nuo dar dažniau sutinkamų, gausesnių ir kažkiek išoriškai panašių kirų, todėl nuolat painioja šiuos sparnuočius.


Kovo 20 d. minima pasaulinė Žemės diena

 

Kovo 20 d. minima pasaulinė Žemės diena, astronominis pavasaris. Šiomis dienomis ateina pavasario lygiadienis – dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio kampeliuose. 1971 m. Jungtinės Tautos pavasario lygiadienį paskelbė Pasauline Žemės diena. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius Johnas McConnellis kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas taip pat tapti Žemės globėjais, o pavasario lygiadienį, kuris skirtingose planetos vietose yra kovo 20 – 21 d., minėti kaip Pasaulinę Žemės dieną. Atsiliepdama į šį kreipimąsi, tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir Lietuvoje.


Kovo 19 d. - pempės diena

Paprastoji pempė (Vanellus vanellus) – plačiai žinomas paukštis, kurią tiek iš išvaizdos, tiek iš balso pažįsta kone kiekvienas. Juo labiau, kad tai vienas iš pirmųjų pavasarį parskrendančių paukščių. Todėl Lietuvos kaimo gyventojams pempė istoriškai, kartu su dirviniu vieversiu, buvo pavasario šauklio simbolis


Kovo 10 - ji

Stipraus vėjo skraidinamų debesų properšose skamba vora po voros lekiančių žąsų klegėjimas. Mišriuose pulkuose iš žiemojimo vietų namolei traukia baltakaktės, želmeninės ir pilkosios žąsys. Atitirpusiuose vandens telkiniuose ir upėse turškiasi klykuolės antys, mažieji ir didieji dančiasnapiai, pakrantėse maklinėja pilkieji ir didieji baltieji garniai, vakarėjant nendrynuose ūbteli sugrįžę didieji baubliai. Pelkynuose ar klampiuose juodalksnynuose skardena ir gracingus šokius šoka gervės. Jau kuris laikas parlėkę ankstyvojo pavasario pranašai – dirviniai vieversiai, lygutės, varnėnai, pempės. Virš atvirų pievų ir miško retmių ratus suka ir žaismingai klykauja parskridę paprastieji suopiai. Kiekvieną dieną grįžta vis daugiau sparnuočių galutinai įtvirtindami pavasario galią prieš besibaigiančią žiemą.


Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centre eksponuojama fotografijos paroda

Lietuvos ornitologų draugijos iniciatyva parengta fotografijos darbų paroda „Ten, kur sparnuočiai skrodžia padangę“, pasisvečiavusi Seinuose esančiuose “Lietuvių namuose“, vėl sugrįžo į Vilnių ir eksponuojama Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centre adresu Žirmūnų g. 1B ir Džiaugsmo g. 44.


LOD narių visuotiniame susirinkime nedalyvaujantys kviečiami balsuoti el. paštu

Atkreipiame dėmesį, jog baigiantis dviejų metų LOD Tarybos nario kadencijai, jie turi būti renkami bendru balsavimu kartu su pasiūlytais naujais kandidatais. Primename, jog Draugijos visuotinis narių susirinkimas į LOD Tarybą turi išrinkti 7 narius. Taip pat bus renkami ir LOD Kontrolės komisijos nariai. 


Kovo 4 d. – Kovarnių diena

Kovarnių diena – sena lietuvių šventė, skirta pavasariui pašlovinti. Šiuo metu Lietuvoje stebimi migruojantys kovai. Daugiau apie pirmuosius paukščius rasite www.birdlife.lt svetainės skiltyje - Fenologija. Senoliai šią dieną patardavo praverti tvartų duris, įleisti vidun saulės, kad gyvuliai galėtų pasidžiaugti ateinančiu pavasariu. Kai kur būdavo patariama gyvulius išleisti į lauką. Tikėta, kad jie greičiau augs, bus atsparesni ligoms, ištvermingesni. Kovai Lietuvoje paplitę visur. Retesni miškinguose rajonuose. Tai vieni iš dažniausių varninių paukščių. Peri artimoje žmogaus gyvenamojoje aplinkoje.


Pempė – 2019 metų paukštis

Lietuvos ornitologų draugija (LOD), tęsdama ilgametes tradicijas, 2019 metais ir vėl paskelbė „metų paukštį“, kuriuo pasirinko paprastąją pempę (Vanellus vanellu). Kaip ir daugelyje kitų šalių, „Metų paukščio“ skelbiamos akcijos pagrindiniai tikslai – atkreipti visuomenės ir aplinkosaugos institucijų dėmesį į sparnuočių rūšis, kurioms tuo metu reikalingas žmonių išskirtinis dėmesys ar specialios apsaugos priemonės, o taip pat išsiaiškinti tikrąją rūšies populiacijos būklę šalyje. Dažniausiai metu paukščiu pasirenkama reta ar nykstanti rūšis, tačiau gali būti ir paplitę paukščiai su nepalankia apsaugos būkle, kurių apsaugą užtikrinančios priemonės ypač nepakankamai efektyvios, todėl rūšies populiacija nyksta. Be to, pirmenybė teikiama paukščiams, apie kurių paplitimą ar gausą trūksta aktualių duomenų, leidžiančių spręsti apie realią jų būklę. Tuo tikslu, įprastai, organizuojama rūšies populiacijos inventorizacija šalies mastu. Be to, akcijos metu visuomenė supažindinama su „Metų paukščio“ biologijos ir ekologijos ypatumais, apsaugos problemomis.


Grynas.lt reportažas apie projektą skirtą gerinti upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugos būklę Lietuvoje

Lietuvos ornitologų draugija(LOD) tarp Šakių ir Kauno rajonų ribos esančiame Novaraisčio ornitologiniame draustinyje jau pradėjo tvarkyti upinių žuvėdrų veisimosi buveines. Kviečiame susipažinti su projekto „Suinteresuotų institucijų pajėgumų pritaikymas gerinant upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugos būklę Lietuvoje“ veiklomis. Publikuojame Delfi.lt rubrikos Grynas.lt straipsnį. 


Reti stebėjimai

2019-03-23
Milvus milvus
2019-03-22
Milvus milvus
2019-03-24
Milvus milvus
2019-03-23
Calcarius lapponicus
2019-03-23
Podiceps auritus
2019-03-22
Branta canadensis
2019-03-21
Milvus milvus
2019-03-20
Anser brachyrhynchus
2019-03-21
Anser erythropus
2019-03-20
Anser erythropus