Naujienos

Pragaištingos sausros pasekmės

Dainavos kraštą užklupusi ilgalaikė sausra sukėlė neatitaisomą žalą gyvajai gamtai. Neįtikėtinai nusekus Nemunui, ties Lipliūnais salose įsikūrusią rudagalvių kirų, upinių ir mažųjų žuvėdrų koloniją ištiko pragaištis.


Dideli pokyčiai Nemuno salose ties Lipliūnais

Lietuvos ornitologų draugija jau anksčiau atliko Nemuno salų ties Lipliūnais pirmuosius tvarkymo darbus. Šiuo metu vykdomas upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugos projektas užtikrins ilgalaikę tinkamą žuvėdroms veistis salų būklę. Jau šiais metais buvo stebėti akivaizdūs ir džiuginantys paukščių sąstato bei jų gausumo pokyčiai.


Nemuno salos kupinos sparnuočių šurmulio

Paukščių veisimosi metas pamažėle baigiasi. Tačiau sausros išsekintų upių vagose atsivėrusiose seklumose vis dar telkiasi gausūs paukščių pulkai. Į vieną draugę susitelkę upinės ir mažosios žuvėdros, rudagalviai kirai, upiniai kirlikai, krantiniai tilvikai, įvairios antys ir kiti sparnuočiai.


Savaitgalį vyko renginys „Žalia varna 2019“

Šių metų birželio 28-30 d. savaitgalį, mėnesiu anksčiau nei tradiciškai Druskininkų apylinkėse esančio Ašarėlio ež. pakrantėje būrys paukščiais besidominčių žmonių susirinko į tradicinį renginį „Žalia varna 2019“. 


Paukščių apsaugai svarbiose teritorijose „Nemunas tarp Prienų ir Lengveniškių“ ir „Nemunas tarp Pelėšiškių ir Balbieriškio“ buvo vykdomas upinių ir mažųjų žuvėdrų monitoringas

Lietuvos ornitologų draugijos vykdomo projekto „Suinteresuotų institucijų pajėgumų pritaikymas gerinant upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugos būklę Lietuvoje“ partneris Nemuno kilpų regioninio parko direkcija šiais metais pradėjo upinių ir mažųjų žuvėdrų veisimosi sėkmingumo ir veisimosi buveinių tyrimų darbus. 


Novaraisčio ornitologiniame draustinyje buvo vykdomas upinių žuvėdrų monitoringas

2019 birželio 2 dieną Novaraisčio ornitologiniame draustinyje vykdytas pirmasis perinčių upinių žuvėdrų monitoringas. Atkūrus net keletą plikų durpių salų, upinės žuvėdros šiemet Novaraistyje  įsikūrė trijose iš jų atskirai nuo kaspijinių kirų, kurie okupavo didžiąsias durpių salas. Didžiausia upinių žuvėdrų kolonija, kurioje buvo 65 poros, įsikūrė vakarinėje durpyno dalyje esančioje saloje. Čia upinės žuvėdros peri kartu su paprastaisiais ir keletu rudagalvių kirų. Dar 18 žuvėdrų porų deda kiaušinius gretimoje, rudagalvių kirų užimtoje saloje, o 5 poros peri nedidelėje salelėje šiauriniame pakraštyje. Lizduose rasti sudėti 192 žuvėdrų kiaušiniai. Paukščių dėtys buvo labai skirtingos - kai kurios poros buvo sudėjusios tik po vieną kiaušinį, o kituose lizduose jaunikliai jau greitai turėjo ristis.


Nemune nuo Kulautuvos iki Jurbarko buvo vykdomas pakartotinis upinių ir mažųjų žuvėdrų monitoringas

Gegužės 26 dieną buvo vykdomas pakartotinis upinių ir mažųjų žuvėdrų monitoringas Nemune nuo Kulautuvos iki Jurbarko. Su projekto partneriu VVKD buvo plaukiama Nemuno upe, siekiant įvertinti pirmosios apskaitos metu užregistruotas kolonijas bei patikrinti, ar neatsirado naujų perimviečių. Nusekus upėms atsiveria smėlėtos salos, kuriose kuriasi mažosios žuvėdros.


Kviečiame į renginį „Žalia varna 2019“

Siekdami atkreipti visuomenės dėmesį į ne tik Lietuvoje, bet ir globaliai nykstančius paukščius, supažindinti bei skatinti tiesiogiai dalyvauti įgyvendinant Lietuvos ornitologų draugijos vykdomas žalvarnių apsaugos priemones, kviečiame į 2019 m. birželio 28 d. -  30 d. vyksiantį renginį „Žalia varna 2019“. Šiais metais renginys vyksta mėnesiu anksčiau tikintis surasti šiuo metu nežinomas žalvarnių perėjimo vietas, todėl tikimės aktyvaus ornitologų dalyvavimo.
 

Žalvarniai. Kęstučio Čepėno nuotrauka


Žuvėdrų derlius Nemuno salose

Nemuno atkarpoje tarp Kulautuvos ir Smalininkų du kartus skirtingu metu buvo atlikta perinčių upinių ir mažųjų žuvėdrų apskaita. Gauti rezultatai negali nedžiuginti – seniau Nemuno suformuotose ir šviežiai supiltose salose rasta 218 porų perinčių upinių žuvėdrų ir 72 poros mažųjų žuvėdrų. 


Atsakingas elektros perdavimo tinklų operatorių požiūris išgelbėjo žuvininkų lizdą su jaunikliais

Žurnalo paukščiai 11 Nr. (2011/3) apžvelgėme apie žuvininkų perėjimo atvejus ant žmogaus statinių visame jų paplitimo areale. Lietuvoje 2011 m. žuvininkai sėkmingai perėjo Zarasų r. esančiame gandralizdyje ant vandentiekio bokšto. Lietuvoje tai buvo pirmas fiksuotas veisimosi faktas ant žmogaus statinio. Jau tuo metu turėjome informacijos, kad kaimyninėje Baltarusijos Vitebsko srityje žuvininkai peri ir ant aukštos įtampos elektros perdavimo linijų atramų. Ne vienoje Europos šalyje tai neretai pasitaikantys atvejai. Laukėme kažko panašaus ir Lietuvoje. Tačiau nors mūsų ornitologai ir dairėsi į aukštos įtampos linijas, iki šiol tokių atvejų neaptiko.


Reti stebėjimai

2019-07-15
Upupa epops
2019-07-13
Streptopelia turtur
2019-07-11
Ixobrychus minutus
2019-07-12
Coracias garrulus
2019-07-13
Gallinago media
2019-07-12
Falco columbarius
2019-07-08
Ixobrychus minutus
2019-07-05
Acrocephalus dumetorum
2019-07-04
Gavia arctica
2019-06-30
Regulus ignicapilla