Tyrulių pelkėje ir vėl rinkosi jaunieji ir vyresnieji Tyrulių apylinkių gamtininkai – jau tradicinis kasmetis renginys „Naktiniai Tyrulių pelkės balsai“ sukvietė visus bendraminčius Natura 2000 dienos minėjimo proga. Pasibaigus Tyrulių pelkės atkūrimo projektui, miestelio bendruomenė ir visi prijaučiantys jau nebeįsivaizduoja pavasario užbaigimo be išėjimo į atsikuriančią Tyrulių pelkę, be pavasarinių paukščių balsų ar žydinčių kvepiančių augalų. Paukščius ir jų balsus bei žvėrių paliktus pėdsakus aiškino Lietuvos ornitologų draugijos nariai Eglė Pakštytė ir Saulis Skuja, o augalų paslaptis skleidė mūsų botanikė Andželika Kriaučiūnienė. Sužinojome kaip galima nusiskinti dilgėlės lapų ir neįsidilginti rankų. Matėme arba girdėjome Lietuvoje įprastus paukščius – geltonąją startą, pilkąją pečialindą, rudąją devynbalsę, kikilį, skraidė slankos, buvo ir perkūno oželis, gulbės giesmininkės. Buvo čia ir reti ar labai reti paukščiai – didysis ir mažasis baubliai, rudakakliai kragai, plovinė ir ilgasnapė vištelės. Viename iš tvenkinių ant mažos durpių salelės Eglė pastebėjo ir džiugiai visiems parodė perinčią upinę žuvėdrą. Juk tai pirmas šios paukščių rūšies perėjimo bandymas Tyruliuose. Kitame tvenkinyje dar viena upinių žuvėdrų pora demonstravo panašią elgseną. Mus šalia tvenkinių lydėjo rudagalviai kirai, praskrido ir būrelis dryžagalvių kryklių, matėme ir kuoduotąją antį. Ko nematėme, tai nendrinių lingių, kurios pasak Eglės čia visados pasitikdavo visus atvykstančius. Gal jos peri, o gal tiesiog jų gausumas sumažėjo. Nors oro sąlygos buvo geros, nepastebėjome jokių šikšnosparnių, negausūs buvo ir uodai.

Iš keliautojų atsiskleidė jaunasis Armandas, kuris puikiai atskyrė įvairių žinduolių pėdsakus. Vieną kartą parodžius ir paaiškinus jų atpažinimo subtilybes, Armandas jau drąsiai būdino visas pastebėtas pėdas, tiksliai vertindamas jų skiriamuosius požymius. Matėme ir mokėmės atpažinti stirnos, tauriojo elnio, šerno ir briedžio paliktus pėdsakus. Dar radome lapės, manguto bei šunų paliktas pėdas. Girdėjome vakarinį stirnino balsą, stebėjome nušokuojant pilkąjį kiškį ir bebro paliktą vandens ratilą užsemtame griovyje. Vaikinai rado kurklį, kurio išvaizda visus nustebino, nes tik nedaugelis iš mūsų buvo matę šį gyvūną. Vėliau, sutemus vieną iš kurklių girdėjome ir kurkiant. Grįždami klausėmės net kelių lakštingalų choro, joms talkino du upiniai žiogeliai, toliau girdėjosi griežlės. Grįžę iš naktinio žygio Tyrulių bendruomenės namuose vaišinomės kvepiančia arbata ir dalinomės patirtais įspudžiais. Dalyviai buvo labai patenkinti šiuo renginiu.

Renginio akimirkos: