Metas sustoti, kol dar nevėlu

Mūšos tyrelio pažintinis takas dar patrauklesnis – po draustinį vingiuoja žiedu“.

www.GRYNAS.lt 2019 m. gegužės 3 d. 14:08
 

Dar viena „džiugi“ žinia verčia nebetylėti. Žagarės regioniniame parke Mūšos Tyrelio telmologinio draustinio įsisavintojai jau anksčiau yra pasigarsinę, kad nutiesė pelkėje ilgiausią šalyje 3 605,87 m ilgio lentinį taką. Naujoji žinia skelbia, kad tas takas pailgintas dar 2170 m ir mirtina kilpa užveržia vienintelį natūralų Joniškio rajone Miknaičių ežerą. Toks pat pažintinis takas apie 4 km vingiuoja į Kamanų valstybinio rezervato gelmes, tęsiasi Kamanų ežero pakrantėmis ir pasiekia ežerokšnių kompleksą; Nemuno deltos regioniniame parke Aukštumalos telmologiniame draustinyje dar dažais kvepiantis 2,4 km ilgio lentų takas vingiuoja į pačią pelkės šerdį ir įsirėžia į jos viduryje teliūškuojantį ežerėlį; Pagramančio regioniniame parke Plynosios telmologiniame draustinyje 1,6 km ilgio medinis takas, kaip pripažįsta patys jo kūrėjai, veda į aukštapelkės centrinę dalį, kurioje atsiveria plynė... Naujienos, kad vienoje ar kitoje saugomoje pelkėje nutiestas naujas pažintinis takas, primena sovietinius laikus, kai džiaugsmingais šūksniais buvo sutinkamas kiekvienas naujas milijonas hektarų nusausintų „žemės piktžaizdžių“ - pelkių. Užvaldo nuojauta, kad mes žengiame į paskutinį pergalingą etapą – galutinį pelkių užkariavimą ir pajungimą žmonių reikmėms. Žengiame į galutinį pelkių sukultūrinimo etapą su gamtininkais (gal klystam) priešakyje ir iš Europos Sąjungos gamtos apsaugai atitekančiais pinigais.

Jau anksčiau iš peties pasidarbavome niokodami savąsias pelkes. Kadaise apie 10 proc. dabartinės Lietuvos teritorijos slūgsojo pelkės. Deja, praeitame šimtmetyje buvo atlikti grobuoniški gamtos pertvarkymo darbai ir daugiau kaip 70 proc. pelkių buvo nusausinta. Maža to, apie 70 proc.  išlikusių pelkių hidrologinis režimas yra grubiai pažeistas dėl sausinimo darbų. Šiuo metu tik apie 3 proc. šalies teritorijos galima priskirti pelkėms. Išlikusios natūralios pelkės yra mažiausiai žmogaus veiklos paveiktomis vietovėmis. Užmirkusios, sunkiai įžengiamos teritorijos retai lankomos žmonių, jos netinkamos žemdirbystei, sunkiai pritaikomos miškų naudojimui. Neatsitiktinai pelkės vadinamos laukinės gamtos oazėmis. Pelkės pasižymi didele buveinių įvairove, kuri savo ruožtu lemia augalų, grybų ir gyvūnų įvairovę. Įvairių tipų pelkynuose, apypelkyje ir raistuose išsibarsčiusiose mišku apaugusiose salose veši augmenija, kuri išsiskiria savitų ir saugomų rūšių gausa. Pelkės yra saugiomis priebėgomis žmogaus vengiantiems ir nuo jo besislapstantiems gyvūnams. Pelkėse ir apypelkio miškuose saugias vietas slapstytis ir auginti jauniklius suranda vilkų ir lūšių šeimynos, rujoja ir jauniklius veda briedžiai, purvo voniose drybso šernai. Nuošalūs pelkynai yra išskirtinai svarbūs baikštiems ir retiems sparnuočiams, kurie nepakenčia žmogaus artumo ir jo sudarkytos aplinkos. Pelkynai būtini gyvatėdžių, kilniųjų erelių, didžiųjų erelių rėksnių, laplandinių pelėdų išlikimui. Pelkėse veši sunkiai įžengiami, kirvio nematę miškai, kuriuose gausu senolių medžių, trūnijančių stuobrių, sausuolių, tinkamų gyventi įvairių rūšių geniams. Tai labai svarbios buveinės kurtiniams, tetervinams, gervėms, juodiesiems gandrams, balinėms pelėdoms, dirviniams sėjikams, didžiosioms kuolingoms, tikučiams, pieviniams kalviukams, geltongalvėms kielėms, plėšriosioms medšarkėms ir daugeliui kitų sparnuočių.

Telmologinių draustinių nuostatai draudžia žmonių lankymąsi telmologiniuose draustiniuose paukščių ir kitų gyvūnų veisimosi metu – nuo balandžio 1 d. iki rugpjūčio 1 d. Tačiau verta pasakyti, kad jau minėto Mūšos Tyrelio telmologinio draustinio pažintinis takas buvo statytas šių metų pavasarį, o balandžio 26 d. surengtas didelis renginys kviestiesiems asmenims pačioje pelkėje. Tokiai veiklai pridengti telmologinių draustinių nuostatuose kitas straipsnis leidžia skatinti pažintinį turizmą nustatytais maršrutais arba įrengtais takais. Vadinasi, kol takas neįrengtas, nevalia įžengti į pelkę, bet jeigu ją išvagojai lentiniais takais – gali keliauti kada tinkamas ir kiek tinkamas. Tokiais takais mes atveriame pelkes žmonių srautams, kurių jau nebus įmanoma suvaldyti. Trikdymo grėsmė ypač skaudžiai smogs toms sparnuočių rūšims, kurių atstovus skaičiuojame ant rankos pirštų.

Aukštumalos pažintinis takas. Eugenijaus Drobelio nuotrauka.

Mes pripažįstame, kad visuomenei turime praverti, bet neatverti laukinės gamtos pažinimo vartus ir taip paskatinti geriau pažinti savo krašto gamtą, suvokti jos išsaugojimo prasmę. Tačiau tai turi būti daroma ypač kruopščiai ir atsargiai. Turime puikiu pavyzdžių kaip tai reikia daryti. Tereikia nukeliauti į Čepkelių, Žuvinto ar Viešvilės rezervatus, kur biologinei įvairovei neopiose vietose pelkių pakraščiuose įrengti trumpi pažintiniai takai su apžvalgos aikštelėmis. Daugelyje saugomų teritorijų yra pastatyti modernūs lankytojų centrai su įdomiomis gamtos ekspozicijomis, kur galima susipažinti su išskirtinėmis gamtos vertybėmis. Todėl nebūtina brautis į pelkėse susispietusį laukinį gamtos pasaulį ir jį niokoti savo buvimu.

Mes suvokiame, kad šis mūsų pareiškimas sukels didelę priešpriešą, netgi tarp aplinkos apsauga besirūpinančių pareigūnų. Bus rasta daug argumentų, norint pateisinti žmonių invaziją į Lietuvos biologinės įvairovės gyvavimui būtinas pelkes. Todėl kreipiamės į savo atsakomybę suvokiančius visuomenės narius – bent jau iki rugpjūčio 1 d. nebriskite tais takais į pelkių glūdumą. Visgi, kol gyvuos tokie takai, net šios pastangos neapsaugos rudenį migruojančių paukščių nuo trikdymo Kamanų, Miknaičių ar panašiuose ežeruose, pelkių plynėse.


Reti stebėjimai

2019-05-24
Iduna caligata LOFK
2019-05-24
Ixobrychus minutus
2019-05-23
Aix sponsa
2019-05-23
Acrocephalus dumetorum
2019-05-22
Acrocephalus dumetorum
2019-05-22
Regulus ignicapilla
2019-05-22
Regulus ignicapilla
2019-05-22
Acrocephalus dumetorum
2019-05-22
Phasianus colchicus
2019-05-22
Iduna caligata LOFK