Išvykų laiko planavimas ir kalendorius

Žemėlapis

Svarbiausių rūšių sąrašas

Paukščių rūšių identifikavimo kodai

Perintys paukščiai

Gausos nustatymas

Išvykų planavimas

Siekiant per minimalų laiką surinkti maksimalų duomenų kiekį, rekomenduojama per vieną sezoną susiplanuoti 4-6 išvykas kovo-rugpjūčio mėnesiais. Svarbu aplankyti skirtingas kvadratuose esančias vietoves - vandens telkinį, spygliuočių mišką, lapuočių mišką, pamiškę, gyvenvietę, pievą ar dirbamus laukus. Išskirtinį dėmesį reikėtų skirti ypatingoms vietovėms – seniems miškams, durpynams, pelkėms, draustiniams. Taip pat reikėtų patikrinti iš anksčiau žinomas retų paukščių rūšių radavietes.

Esant galimybei rekomenduojama tas pačias vietas aplankyti po 1-2 savaičių, kad būtų galima konstatuoti ar pastebėtas paukštis ir toliau laikosi toje pačioje teritorijoje, arba, kad būtų galima rasti naujų požymių, patikimiau įrodančių paukščių perėjimą. Tai ypač aktualu, jei radote retai perinčias paukščių rūšis. Tačiau,jeigu nuvykti į teritoriją pakartotinai yra sudėtinga arba neįmanoma, to daryti nebūtina.

Čia rasi bendrą kalendorių, kuriame gali matyti kokiu laikotarpiu paukščiai užima teritoriją, poruojasi ir peri. Atkreipiame dėmesį, kad šis kalendorius yra tik orientacinis, ir planuojantis išvykas nereikėtų orientuotis į ekstremalius laikotarpius (pačią periodo pradžią arba pačią pabaigą). Priklausomai nuo pavasario eigos, nuo vietovės ir kitų veiksnių šis kalendorius gali svyruoti net poros savaičių eigoje.

Žemėlapis

Čia rasite interaktyvų žemėlapį, kurio pagalba galėsite efektyviai planuotis išvykas (spausti ant žemėlapio).

Žemėlapyje rasite:

• Svarbiausius kvadratus. Kiekviename Europos atlaso kvadrate koordinatoriai pažymėjo svarbiausius 10x10 kvadratus. Svarbiausi kvadratai parinkti pagal tai, kur tikėtina didžiausia rūšių įvairovė, todėl išsamiai ištyrę šiuos LPPA kvadratus, turėsime reikiamus duomenis Europos atlasui. Todėl visi, turintys galimybę aplankyti šiuos kvadratus, didžiausią dėmesį turėtų skirti jų pilnam ištyrimui.
• Rūšių skaičių. Paspaudę ant bet kurio 10x10 kvadrato, galite matyti jau įvestų rūšių skaičių. Taigi prieš važiuojant į kvadratą patikrinkite, kiek ir kokių rūšių stebėjimų jau yra suvesta. Tikslų suvestų (arba trūkstamų) rūšių sąrašą galite matyti LPPA aplikacijoje.
• Kam priskirtas? Jei 10x10 kvadratas pažymėtas žaliai, paspaudę ant jo pamatysite vardą stebėtojo, kuris yra prisiskyręs tą kvadratą išsamiai ištirti. Šiame kvadrate duomenis galima rinkti, tačiau prieš vykstant reikėtų susisiekti su tyrėju ir pasiderinti, kad darbas nebūtų dubliuojamas.
• Koordinatoriai. Kviečiame visus aktyviai bendrauti su savo regiono koordinatoriumi! Koordinatoriai puikiai žino situaciją savo regione, todėl jie visuomet pasiruošę padėti jums planuotis išvykas, patarti kur, kada ir kokių rūšių ieškoti, bei konsultuoti metodiniais klausimais. Kontaktus rasite http://www.birdlife.lt/lppa.
• Žemėlapyje paspaudę „Layers“ galite pasirinkti, kokią informaciją norite matyti.

Svarbiausių rūšių sąrąšas. 

Tai retesnės ar sunkiau aptinkamos rūšys, į kurias vertėtų labiausiai susikoncentruoti! Planuojantis išvykas reikia ieškoti būtent šių (svarbiausių) rūšių, kurios galėtų perėti jūsų tiriamoje buveinėje. Beieškodami jų, “pakeliui” surinksite duomenis ir apie kitus, lengviau aptinkamus paukščius. Jei 
neesate tikri, kurių svarbiausių rūšių vertėtų ieškoti savo LPPA kvadrate, kreipkitės į regiono koordinatorių.

Sąrašas word. formatu

Paukščių rūšių identifikavimo kodai

Lentelė, kurioje surašyti paukščių identifikavimo kodai.

Perintys paukščiai

Atlaso koordinatoriai specialiai atlaso darbams parengė atskirų paukščių rūšių stebėjimo metodinius aprašymus. Čia rasite naudingos informacijos: kada geriausia stebėti paukščius, kokiose vietovėjes tikslingiausia jų ieškoti ir pagal kokius požymius galima nustatyti kiekvienos rūšies perėjimą. 

• Žąsiniai paukščiai
• Vištiniai paukščiai
• Nariniai, kraginiai paukščiai
• Gandriniai, gerviniai paukščiai 
• Plėšrieji paukščiai
• Sėjikiniai paukščiai: sėjikiniai, tilvikiniai 
• Sėjikiniai paukščiai: kiriniai, žuvėdriniai (informacija ruošiama)
• Karveliniai, gegutiniai paukščiai 
• Pelėdiniai paukščiai
• Lėliniai, čiurliniai, žalvarniniai paukščiai 
• Geniniai paukščiai
• Žvirbliniai paukščiai: vieversiniai, kregždiniai, kieliniai, karietaitė, erškėtžvirblis 
• Žvirbliniai paukščiai: strazdiniai 
• Žvirbliniai paukščiai: devynbalsiniai 
• Žvirbliniai paukščiai: storasnapiniai, zyliniai, bukutiniai, liputiniai, remeziniai
• Žvirbliniai paukščiai: volunginiai, medšarkiniai, varniniai, varnėniniai
• Žvirbliniai paukščiai: audėjiniai, kikiliniai, startiniai 

Gausos nustatymas

Jei pasitiki savo jėgomis, gali įvertinti kvadrate 10x10 km gausą.

Renkant duomenis gausos aprašymui yra naudojami du rodikliai.

1. „Gausa“. Esant galimybei (stebint paukščius lokalioje vietoje, pvz., vandens telkinyje ar kolonijoje) reikėtų suskaičiuoti visas perinčias poras. Jei stebi retus paukščius, galima fiksuoti kiekvieną pastebėtą individą.
2. „Gausos kategorija“. Išvykos metu stebėkite, kaip dažnai sutinkate atskirų rūšių paukščius, taip pat apžvelkite žemėlapį – tarkim jei stebimas paukštis gyvena tik miške, žemėlpyje apžvelkite, kokią dalį miško stebėjote, kokią dalį miškas užima kvadrate ir pagal tai pabandykite įvertinti gausos kategoriją. Apliakcijoje gausa žymima intervalais: 10x10 km teritorijoje gyvena 1-3, 4-10, 11-20, 21-100 ar daugiau kaip 100 porų. Galutiniame duomenų teikimo etape į atlaso darbus įsijungs ornitologai ekspertai, kurie apibendrins visus stebėjimų duomenis, analizuos juos, lygins su kitų šaltinių duomenimis ir patikslins rūšių gausą. Taigi nereikėtų baimintis kad suklysite vertinant gausą. Tačiau kuo daugiau duomenų turėsime, tuo tiksliau ekspertai galės įvertinti gausą.

Jei kyla klausimų ar abejonių dėl rūšies identifikavimo arba perėjimo požymių, visuomet galite pasitarti su regionų koordinatoriais.